Gegužės 17-oji – Tarptautinė muziejų diena

1977 m. Maskvoje vyko 11-oji Tarptautinės muziejų tarybos konferencija, kurioje buvo nuspręsta minėti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 1978 m. ši šventė gegužės 18 d. minima 150 šalių. Įvairių šalių muziejuose rengiamos atvirų durų dienos, konferencijos.

2012 m. gegužės 17d.

• kokius mokymo metodus taikyti;
• kaip mokinti suaugusius žmones, siekiat priartinti mokymų turinį prie darbdavių poreikių;
• kaip besimokančius paruošti konkrečiam darbui/darbdaviams pagal jiems reikalingus įgūdžius ir žinias darbe.

Smurtas darbo vietose nėra naujai atsiradęs ar nežinomas reiškinys Lietuvoje. Žinia, fizinės jėgos prieš darbuotoją panaudojimas yra greičiau pastebimas, todėl fizinį smurtą yra lengviau priskirti smurtiniam įvykiui ir dokumentuoti kaip įvykusį faktą.

Lietuvoje tyrinėti smurtą darbe, kaip darbo aplinkos rizikos veiksnį, akcentuoti, kad tai yra saugos ir sveikatos darbe problema, pradėta visai neseniai – 2005 m. Tai metais Lietuvoje įsigaliojo „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai“, kurie įpareigojo Lietuvos darbdavius psichologinį smurtą, kaip ir kitus darbo vietos psichosocialinės rizikos veiksnius, identifikuoti, tirti, nustatyti ir imtis reikiamų priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta ar sumažinta. 2005 m. publikuotas pirmasis mokslinis straipsnis apie Lietuvoje darbo vietose patirtą psichologinį smurtą ir jo pasekmes sveikatai. 27 ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, naudojant vieningą metodiką atliktas ketvirtasis Europos darbo sąlygų tyrimas, kuris įgalino šalies smurto darbe rodiklius pamatyti Europos kontekste.

Psichosocialinės rizikos grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų Lietuvos darbuotojų (2008 m. duomenys), susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė apie 8,8 proc. tyrimų metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje. Priekabiavimas, patyčios, ujimas – šiandien dažnai naudojami siekiant „išguiti“ darbuotoją iš darbovietės. Mokslininkų žodyne netgi atsirado nauja šį reiškinį apibūdinanti sąvoka – mobingas – reiškianti „gaujos puolimą“.

2009 m. duomenimis, apklausus 1379 įvairiuose sektoriuose dirbančius respondentus, paaiškėjo, jog smurtą dažniau patiria mokytojai, sveikatos priežiūros, socialinių ir leidybos sričių darbuotojai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog anketa išryškino tik darbuotojų tarpusavio santykius, o santykiai su klientais į tyrimą įtraukti nebuvo. Kita vertus, psichologinį smurtą dažniausiai patiria daugiausia kontaktų su kitais žmonėmis, dažniausiai klientais, palaikančios profesijos: „Psichologinio smurto atžvilgiu pavojingiausios yra komunikaciniu požiūriu atviros profesijos“, – įsitikinusi B. Pajarskienė.

Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Pasak J. Vveinhardt, sveikintina yra Vokietijos praktika sprendžiant tokio pobūdžio problemas: „Jau prieš dešimt metų vokiečiai daugelyje įmonių turėjo mobingo konsultantų, kurie mobingo aukoms padėjo spręsti jų problemas. Sunku pasakyti, ar Lietuvoje įmanoma tokia praktika, dažnai nutinka taip, kad vadovas lygiai taip pat suinteresuotas žmogaus engimu ir išgujimu iš darbo vietos. Tokiu atveju mobingo konsultantas savo vaidmens neatliktų.“ Organizacijose ar įmonėse galėtų būti organizuojami atitinkami mokymai kolektyvui, kaip tam tikrose situacijoje padėti aukai. Nors didžioji dalis darbuotojų tiesiogiai neprisideda prie aukos užgauliojimų ir ujimo, tačiau stebi situaciją iš šalies, ir, neįdedami jokių pastangų tokią būseną nutraukti, tampa pasyviais dalyviais. Nors „lietuviškas“ problemos sprendimo mechanizmas jau yra sugalvotas – profesinės rizikos vertinimas – tačiau šiandien jis dar neveikia. „Šiandien darbdaviai dar nesuvokia, kad rimtas psichosocialinės darbo aplinkos vertinimas būtų naudingas ne tik jų darbuotojams, bet ir pačiai įmonei ekonomine prasme: žmonės taptų labiau motyvuoti, geriau dirbtų ir atsirastų didesnis ekonominis efektas“, – kalbėjo B. Pajarskienė.

Pagrindiniai Lietuvos norminiai teisės aktai, susiję su smurtu ir priekabiavimu darbe, yra:

Lietuvos Respublikos dabo kodeksas

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas

Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programa

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas

Profesinės rizikos vertinimo nuostatai

Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai

Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas

Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai

Psichosocialinė rizikos veiksniai – mobingas – egzistuoja. Tai liudija tiek tyrimai, tiek daugelio asmeninė patirtis. Tačiau ši problema vis dar dangstoma ir slepiama, vaikiškai tikintis, kad stipriai užsimerkus – ji išnyks. Organizacijos neįsileidžia tyrėjų, bijo, kad gauti rezultatai sugriaus jų reputaciją, o reklamos sukurtą spalvingą įvaizdį nudažys pilkai.

Mobingas sukelia neigiamus padarinius ne tik individų psichinei ir fizinei sveikatai, bet ir organizacijai: darbuotojų pravaikštos, jų kaita, produktyvumo ir darbo našumo smukimas, finansinių išlaidų atsiradimas, neigiamos reputacijos (įvaizdžio) formavimasis. Vakarų šalys nuostolius dėl mobingo ekonomikai, sveikatos, socialinės apsaugos sistemai skaičiuoja dešimtimis milijardų eurų, o pas mus tik viename Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumente pavyko rasti vos vieną užuominą apie mobingą, kuri buvo pavartota kaip sinonimas bauginimui. O įmonės, valstybinėse organizacijose mobingas dažniausiai suprantamas kaip konkurencija arba „natūrali atranka“.

Psichosocialinė rizika darbe pažeidžia asmens teises ir orumą, sukelia stresą, žaloja sveikatą. Toks elgesys yra nenaudingas niekam, nes neigiamas jo pasekmes patiria ir darbuotojai, ir darbdaviai, ir organizacijos. Galima teigti, kad šiuo metu Lietuva yra psichologinio smurto darbe problemos pripažinimo etape. Pripažinimo, kad smurtas darbo vietose egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar jis suvokiamas kaip problema, ar yra ignoruojamas.

Lietuvoje nėra vientiso teisinio akto, kuris tiesiogiai gintų nuo mobingo nukentėjusius asmenis, tačiau egzistuoja atskiri straipsniai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir ginantys nuo nežmoniško, žiauraus bei orumą žeidžiančio elgesio.

Kol kas mes galime pasidžiaugti tuo, kad mūsų šalyje jau kuriami teisiniai aktai, reglamentuojantys bausmes už psichologinio smurto išpuolius. 2007 m. balandžio 26 d. buvo pasirašytas Europos Komisijos komunikatas dėl priekabiavimo ir smurto darbe. Pradžia jau padaryta, belieka tikėtis, kad labai greitai bus atkreiptas tinkamas dėmesys į mobingo reiškinį organizacijose ir imtasi aktyvių veiksmų, suteiksiančių pagalbą emocinių teroristų aukoms.

Rašant straipsnį remtasi doc. dr. Jolitos Vveinhardt ir dr. Birutės Pajarskienės pasisakymais internete bei su psichosocialine rizika susijusiais įstatymais, statistika.

„Startup Weekend Lithuania 2012“ dalyviai nustebino unikaliomis idėjomis

Praėjusį savaitgalį Kaune vyko trečius metus iš eilės organizuojamas „Startup Weekend Lithuania 2012“. Trijų geriausių idėjų autoriai buvo apdovanoti 1000 eurų prizais, o šiais metais dalyvavo per 250 dalyvių iš visos Lietuvos.

Penktadienį, pirmąją renginio dieną, buvo pateikta 40 idėjų. Po trumpų pristatymų, renginio dalyviai balsavo už jiems patikusias. Išrinkus daugiausiai dėmesio sulaukusias idėjas, buvo suburtos komandos, kurios per savaitgalį kartu su 20 įvairių sričių profesionalais pavertė idėjas projektais ar sukūrė veikiančius jų prototipus.„Startup Weekend” – tai efektyvus būdas patikrinti savo verslo idėją, susirasti partnerių, sulaukti bendraminčių, entuziastų ir specialistų pagalbos, bei pastūmėti savo idėją į realybę vieno savaitgalio kūrybinėse dirbtuvėse.

Kauno technologijos universitete ir Ryšių istorijos muziejuje vykusiame „Startup Weekend“ sekmadienio vakarą galimiems investuotojams ir verslo meistrų komisijai buvo pristatyta 13 per savaitgalį įgyvendintų verslo ir socialinių projektų. Perspektyviausios komandos „Bit Greener”, „ManoSeimas.lt“ ir „Never Future“ apdovanotos rėmėjų įsteigtais piniginiais prizais – 1000 eurų – tolimesniam idėjų vystymui.

Paskutinę – finalinę – renginio dieną apsilankęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, sveikindamas dalyvius, pasidžiaugė, kad jaunimą buriančios ir verslumą skatinančios iniciatyvos palaikomos Kauno mieste: „Man labai džiugu, kad idėjų turinčius, aktyvius ir verslius žmones suburiantis renginys vyksta būtent Kaune. Manau, kad kitų metų renginiui įsteigsime specialių Kauno miesto savivaldybės prizą“.

Planuojama, kad ketvirtasis „Startup Weekend Lithuania“ renginys dar šių metų rudenį įvyks Vilniuje.

PROJEKTAI IR IDĖJOS

ManoSeimas.lt – nepriklausomas pilietinis projektas už atvirą ir skaidrų Seimą. Šis portalas padės suprasti Seime vykstančius procesus, surasti dominančių įstatymų tekstus, išsirinkti labiausiai kiekvieno žmogaus įsitikinimus atitinkančius Seimo narius ir frakcijas, visapusiškai įvertinti jų veiklą. Portale bus galima atlikti testą ir rasti, kuris parlamento narys geriausiai atstovauja jūsų nuomonei aktualiausiais politiniais klausimais. Kūrėjai tikisi, kad tai taps vieta kokybiškoms ir išsamioms diskusijoms apie Seimo veiklą.

Bit Greener – gidas į darnaus gyvenimo būdą mieste, jungiantis vietinius verslus su pažangiais miesto vartotojais.

Never future – Kill 4 Ecology! – pirmasis veiksmo rolinis mobilusis žaidimas apie ekologiją, kuris moko, kaip nužudyti ekologijos monstrus ir išsaugoti planetą.

Duobes.lt – visuomeninis, socialinis tinklas, sukurtas įspėti vairuotojus apie duobes kelyje. Nauja mobilioji programa padės vairuotojams paprastai gauti įspėjimą apie kelyje esančią duobę. Jei vairuotojas pataikė į dar nepažymėtą, nežinomą duobę, galės ją pažymėti, kad iš paskos važiuojantieji žinotų apie duobės egzistavimą. Per savaitgalį projekto kūrėjai išgrynino idėja, sukūrė prototipus (iOS ir Android), išdirbo duobių registravimo dalį. Šiuo savaitgaliu, pasak komandos, jų darbai nesibaigia.

Energy From Sky – idėja yra sukurti hibridinę akustinę vėjo surinkimo sistemą ir teikti ją vartotojams.

Education Center – nuotolinio mokymosi platforma, kurioje kartu mokosi studentai ir dėstytojai.

Living Quality – svetainė, sukurta norint suteikti informacijos apie Lietuvos namų kokybę.

Tend – itin paprastas būdas pirkti.

Platform for mastering your life – mobilioji programa, padedanti vartotojui formuoti naujus gyvenimo įpročius pagrindinėse srityse: savijauta, sveikata, emocijos, bendravimas ir kt.

MyWorld – stalo žaidimas, kuris leidžia perrašyti istoriją ir kurti savo žemėlapius bei mūšius.

Print2Cloud – debesies (angl. cloud) spausdinimo sprendimas.

Meal Logistics – išankstiniai maisto užsakymo orderiai internete, skirti racionaliam mitybos užtikrinimui ir sveikesniam gyvenimui.

Tiny Invoice – paprasta elektroninės buhalterijos sistema, skirta laisvai samdomiems profesionalams Lietuvoje, palengvinanti buhalterinę apskaitą. Registruojantis tereikia nurodyti rekvizitus ir veiklos kodus pagal EVRK, o kuriant sąskaitą – užsakovą, darbų eilutes ir sumas “į rankas” arba “ant popieriaus” (kaip patogiau). Visą kitą sistema turėtų padaryti pati – apskaičiuoti mokesčius, suformuoti sąskaitą HTML ir PDF formatu, parengti sąskaitų žurnalą ir pan.

Pirmosios dienos renginys ir pirminės prezentacijos – video.

Antroji diena – darbas ryšių istorijos muziejuje – video.

Trečioji diena – finalinės prezentacijos ir apdovanojimai – video.

_____________________________________________________________________________________________

„Startup Weekend Lithuania“ organizuojamas jau trečius metus ir yra vienintelis renginys šalyje, kuriame skatinamas idėjų įgyvendinimas vieno savaitgalio metu. Šiais metais renginio dalyviai turės galimybę laimėti rėmėjų įsteigtus piniginius, 1000 eurų prizus tolimesniam idėjų vystymui, o organizatoriai tikisi rekordinio dalyvių skaičiaus.

„Startup Weekend“ – tai efektyvus būdas patikrinti savo verslo idėją, susirasti partnerių, sulaukti bendraminčių, entuziastų ir specialistų pagalbos bei pastūmėti savo idėją į realybę vieno savaitgalio kūrybinėse dirbtuvėse. Daugiausiai balsų po pirminių pristatymų surinkę idėjų autoriai visą savaitgalį intensyviai dirba su įvairių sričių profesionalais – programuotojais, dizaineriais, rinkodaros specialistais, verslininkais ir į komandas pasiskirsčiusiais dalyviais, norinčiais prisidėti prie konkrečios verslo idėjos įgyvendinimo. Pagrindinis renginio tikslas – penktadienį pristatytoms idėjoms sekmadienio vakarą pateikti sukurtus produktus ar bent jų prototipus.

Be tradicinio renginio formato, kuriame įdomiausios pasiūlytos idėjos tampa savaitgalio darbų ašimi, šiais metais organizatoriai pristatys ir tris šiuo metu itin populiarias idėjų sritis: mobiliųjų technologijų, „žaliųjų“ sprendimų bei socialinių projektų. Todėl dalyviai, dirbdami vienoje iš išvardintų sričių, turės galimybę laimėti ir piniginius, paskatinamuosius 1000 eurų prizus, kuriuos šiais metais įsteigė didžiausia šalies mobiliųjų aplikacijų ir taikomųjų sprendimų gamintoja UAB „Telesoftas“, „žaliųjų“ idėjų skatintoja AB „Lietuvos energija“ bei socialinių ir skatinamųjų projektų koordinatorė VŠĮ „Transparency International“.

Perspektyviausios renginio komandos taip pat bus pakviestos dalyvauti „Startup Monthly“ renginyje balandžio mėnesį Vilniuje. „Startup Weekend“ renginių ciklas vyksta daugiau kaip 200 pasaulio miestų. Iš viso renginiuose jau dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje vykę „Startup Weekend” pritraukė per 500 dalyvių, kurie dirbo su 60 įvairių naujų verslo idėjų. Dalis renginiuose dalyvavusių, vysto ankstesniuose renginiuose pristatytas idėjas, kiti – kuria naujus projektus kartu su komanda, kuri suburiama renginio metu.

Šiais metais „Startup Weekend Lithuania” vyks kovo 30–balandžio 1 dienomis Kauno technologijos universitete ir Ryšių istorijos muziejuje. Renginio organizatoriai: Kauno technologijos universitetas (KTU),  praėjusį mėnesį įkurtas KTU jaunojo verslo vystymo skyrius „StartupSpace“ ir VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“.

_____________________________________________________________________________________________

„Startup Weekend Lithuania“ 2012 programa

03-30 – Penktadienis, KTU III rūmai (Laisvės alėja 13, Kaunas)

18:00   Pradžia. Visi renkasi, registruojasi, susipažįsta, bendrauja, ieško kas dar čia yra

18:30   Oficialus „Startup Weekend Lithuania 2012“ atidarymas

19:00   Prasideda idėjų pristatymai (kiekvienas dalyvis turi 60 sekundžių idėjos pristatymui ir 30 sek. klausimams ir atsakymams)

21:00   Baigiasi idėjų pristatymai. Prasideda balsavimas už patikusias idėjas

22:00   Paskelbiamos idėjos su kuriomis bus dirbama visą savaitgalį. Dalyviai susiskirsto į komandas pagal tai, už kurias idėjas balsavo

23:00   Neoficialus bendravimas ir rytojaus darbų aptarimas

03-31 Šeštadienis, Ryšių istorijos muziejus (Rotušės aikštė 19, Kaunas)

09:00   Pradžia. Trumpa įžanga į dienos darbus; Work & fun komandose

12:00   Checkpoint #1

12:30   Pietūs (bus patiekti renginio patalpose, tad niekur nereikės eiti)

13:00-15:00 Verslo meistrų konsultacijos komandomis (kiekvienai komandai skiriama po 15 minučių konsultacijų su kiekvienu specialistu. Kai kurie bus ir visą savaitgalį) Work & fun komandose

19:00   Checkpoint #2; Work & fun komandose

22:00   Vakarinė/naktinė dalis; Work & fun komandose (jeigu dar turite nors vieną jėgą).

04-01 – Sekmadienis, Ryšių istorijos muziejus (Rotušės aikštė 19, Kaunas)

09:00     Pradžia; Work & fun komandose

11:00     Checkpoint #3; Work & fun komandose

14:00     Pietūs (bus patiekti renginio patalpose, tad niekur nereikės eiti)

15:00     Pasiruošimas pristatymams prasideda

17:00     Kūrinių pristatymas galimiems investuotojams, garbės ekspertų komisijai, kurie įvertins ir patars tolimesnę eigą. Diskusija

18:30     Geriausių kūrinių rinkimas

20:00     Pabaiga, taip pat oficialiai neoficialus uždarymo AFTERPARTY (apie vietą pranešime renginio metu).

Galutinės prezentacijos turėtų trukti ne ilgiau 3 minučių ir įtikinti mentorius ir investuotojus, kad Tavo idėja geriausia! Idėjų pristatymas vyks anglų kalba.

Jeigu turite klausimų, perskaitykite dažniausiai užduodamus klausimus arba susisiekite su mumis.

Registracija į renginį vyksta: http://swkaunas2012.eventbrite.com

Startup Weekend Lithuania tinklapis: http://lithuania.startupweekend.org/

Visais iškilusiais klausimais jums padės:

VšĮ “Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas”

direktorė Simona Savickienė

Mob. tel. 8 620 95 401

Email: office@europe-institute.com

Š. m. kovo 16 d. įvyko pirmasis projekto „KAS AŠ?!“ susitikimas. Susitikimo metu projekto partneriai galėjo susipažinti su kiekviena dalyvaujančia institucija, pabendrauti formalioje ir neformalioje aplinkoje. Partneriai pristatė savo veiklas. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti projekto tikslus ir planuojamus pasiekti rezultatus. Taip pat buvo aptarta veiklos strategija ir pasidalinta atsakomybėmis, peržiūrėtos veiklos ir artimiausi terminai.

Pirmasis projekto „PreventionLab 2.0“ partnerių susitikimas

• Leonardo da Vinci
• Erasmus
• Comenius
• Grundtvig
• Jean Monnet

Kvietimai  teikti paraiškas 2012 m. mokymosi visą gyvenimą pagal Leonardo da Vinci, Erasmus, Comenius, Grundtvig, KA programas (tiesiogiai Europos Komisijai):

• Leonardo da Vinci
• Erasmus
• Comenius
• Grundtvig
• KA

„Norint prieiti tikslą, pirmiausiai reikia eiti“. Šiuo Onorė de Balzako posakiu vadovaujasi Lietuvos paslaugų sferos darbdavių asociacija (LPSDA), prie kurios steigėjų – VšĮ „Nauja kvalifikacija“, UAB „Rusnė“ bei Teisės ir verslo paslaugų agentūros – prisijungė ir VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas.

LPSDA siekia dialogo su darbuotojais ir partnerystės tarp darbdavio ir darbuotojo. Šiam tikslui įgyvendinti, 2011 m. birželio mėn. 17 d. susivienijome į asociaciją, siekdami:

• ugdyti darbdavių, jų organizacijų ir asociacijų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius bei visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą;
• mokyti – rengti kolektyvines sutartis, vesti derybas, valdyti konfliktus ir krizes, vykdyti nelegalaus darbo prevenciją, diegti lanksčias ir inovatyvias darbo formas, užtikrinti lyčių lygybę darbe;
• darbuotojų švietimo, informavimo veiklos, susijusios su darbo sauga ir sveikata darbe, darbo sąlygų gerinimo;
• skatinti steigti įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus;
• partnerystės principų diegimo skatinimo akcijos, skirtos pasidalyti patirtimi arba ją perimti iš užsienio partnerių;
• metodinės ir informacinės medžiagos parengimo ir sklaidos;
• plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą regionuose ir savivaldybėse, skatinti bendradarbiavimą, stiprinti ir atlikti darbo santykių ir darbuotojų saugos ir sveikatos visuomeninę kontrolę, skleisti profsąjunginės veiklos gerąją patirtį, per visuomenės informavimo priemones aiškinti socialinės partnerystės svarbą visuomenei;
• bendradarbiauti su Lietuvos profesinių sąjungų, darbdavių asociacijomis bei kitomis Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių organizacijomis, stoti į tarptautines organizacijas.

Asociacija vienija naftos, projektavimo, IT technologijų, švietimo ir teisės sektorius. Nors ji jauna, tačiau galinti pasigirti vis gausėjančiomis narių gretomis. Neseniai prie asociacijos prisijungė UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Luktarna“, UAB „Arx baltica technologijų centras“ ir kiti nariai. Augantis narių skaičius rodo LPSDA pozicijų stiprėjimą, atveria platesnes bendradarbiavimo ir dalijimosi gerąja patirtimi galimybes.

Asociacijos nariais gali tapti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, besilaikantys šių įstatų bei savo veiklą grindžiantys teisės ir moralės normomis, o taip pat kitos asociacijos, kurių tikslai ir uždaviniai neprieštarauja LPSDA tikslams ir uždaviniams.

LPSDA internetinė svetainė: www.lpsda.lt

Užklupus ligai ar traumai, įvykus nelaimingam atsitikimui, žmogus visiškai arba iš dalies praranda savo darbingumą. Tampa ypatingai sunku konkuruoti darbo rinkoje kartu su kitais asmenimis. Norint padėti ugdyti ar atkurti darbingumą neįgaliesiems, didinti profesinę kompetenciją ir integraciją į darbo rinką, naudojant ugdymo, socialines, psichologines, reabilitacijos ir kitas poveikio priemones, 2010 m. įkurta Lietuvos Profesinės reabilitacijos ir Profesinio mokymo konfederacija. Ji siekia vienyti asmenis, vykdančius profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo bei kitokio mokymo veiklą; koordinuoti narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus; organizuoti įvairius renginius, seminarus, pažintines keliones, padedančias konfederacijos nariams aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, plėtoti, gerinti vykdomą veiklą, teikiamas paslaugas, teisinę veiklos bazę ir kt.

VEIKLOS SRITYS

Lietuvos Profesinės reabilitacijos ir Profesinio mokymo konfederacija, bendradarbiaudama su Lietuvoje ir užsienyje veikiančiomis organizacijomis, įmonėmis bei asociacijomis, rūpinasi profesinės reabilitacijos, mokymo ir kitokio mokymo veikla:

• teikia pasiūlymus valstybinėms institucijoms;
• renka, analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją apie poreikius ir veiklą;
• globoja pradedančius ir jau žinomus subjektus, jų organizacijas ir kitus tuo užsiimančius žmones;
• teikia konsultacijas asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;
• organizuoja įvairią leidybą, prisidedančią prie konfederacijos tikslų ir uždavinių;
• užsiima kita, įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, prisidedančią prie konfederacijos tikslų įgyvendinimo;
• savo sumanymais, projektais, praktine veikla gerina profesinės reabilitacijos ir mokymo veiklą, to moko asmenis, įmones, įstaigas ir organizacijas, suteikdama jiems teorinę ir praktinę pagalbą;
• įgyvendina įvairius projektus, finansuojamus iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų;
• turi veiklos tikslus, susijusius su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija;
• vykdo ir organizuoja veiklą, susijusią su asmenų profesine reabilitacija;
• vykdo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su neįgaliųjų asmenų integravimu į visuomenės gyvenimą, tam reikalingų priemonių bei įrengimų gamyba, įdiegimu, priežiūra.

Džiaugiamės tapę šios konfederacijos dalimi ir įsipareigojame dalyvauti visoje jos vykdomoje profesinės reabilitacijos ir mokymo veikloje, renginiuose, visuotiniuose narių susirinkimuose, siekti ilgalaikio ir glaudaus bendradarbiavimo atmosferos sukūrimo tarp suinteresuotųjų šalių. Tikime, jog dirbdami kartu, mes esame stipresni ir galime padaryti daugiau.

VŠĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ – viena iš kviestinių Gaziantepo švietimo ir kultūros organizacijos verslumui remti dalyvių Grundtvig seminare „The role and importance of culture in entrepreneurship and innovation“ („Kultūros vaidmuo ir svarba verslume ir inovacijose“), kuris vyks Turkijoje, Gaziantepe, 2011 m. rugsėjo mėn. 19–28 dienomis.

Seminare pakviesta dalyvauti 15 dalyvių iš 15 Europos šalių, kurie norėtų atrasti plačią skirtingų disciplinų sritį, pasidalinti idėjomis: aptariant mokymo plano problemas, vedant derybas ir pildant dokumentus; plėtojant verslumą ir inovacijas besivystančiose valstybėse.

Intensyvus 8 dienų seminaro pagrindinis tikslas – padėti suprasti idėjos perkėlimo į sėkmingą verslą ypatybes. Todėl jo metu bus siekiama:

• padėti dalyviams plėtoti kritiškai analitinius, problemos sprendimo, kūrybiškumo ir mokymosi įgūdžius, kritišką studijų ir verslumo praktikos sudedamųjų elementų supratimą bei inovacijas;
• išsamiai paaiškinti ir padėti suprasti verslumo tyrimų vertę ir supažindinti su tyrimo technikomis, kurios suteiktų įgūdžių efektyviai spręsti problemas, nuodugniai tirti pagrindinius objektus;
• paruošti dalyvius ateityje tapti: verslininkais, vadovais, politikos kūrėjais paramos tarnybose, verslumo valdytojais įvairiose organizacijose;
• padėti išmokti mokytis patiems ir tobulinti asmeninius įgūdžius ateityje;
• plėtoti savo verslumo tinklą, dalyvaujant seminare;
• atrasti verslo galimybių, dalyvaujant unikalioje verslumo ekosistemoje;
• suteikti galimybę pritaikyti mokymosi patirtį, susiduriant su individualiais karjeros tikslais ir troškimais;
• padėti tapti pažangios ir verslios bendruomenės dalimi.

Siekiant pagerinti rinkos dalyvių konkurencingumą, pasisemti gerosios patirties renginiams, atitinkantiems jaunimo verslumo skatinimo renginių formatą, priėmėme kvietimą dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurios tiria ir tobulina būsimųjų verslininkų patirtį, tokiu būdu padėdamos sukurti patikimus verslo planus, suteikiančios unikalią galimybę kiekvienam, kuris galbūt turi puikią idėją, bet nėra pakankamai patyręs, kad galėtų ją įgyvendinti realiame versle.

„Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ orientuojasi į inovatyvių mokymo/-osi metodų diegimą suaugusiųjų švietime, susijusius su realiais verslumo projektais, rengia konferencijas, seminarus, simpoziumus aktualiomis ugdymo temomis. Todėl mums džiugu, jog esame pakviesti ir galėsime gilinti supratimą apie tai, kaip verslumas daro poveikį augimui ir plėtrai, taip pat, kaip verslumas bei inovacijos veikia įvairiuose lygmenyse, tokiuose kaip privačios įmonės, vietinės bendruomenės ir pan. Mums tai puiki galimybė pasisemti gerosios patirties ir pasidalinti savąja, vykdant tolimesnes veiklas.

Kvietimas

Išankstinė programa

Tyrime dalyvavusios tikslinės grupės:

• Socialinės rizikos ir (ar) likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 metų) – 100 asm;
• Esami ir buvę vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai (16–29 metų) – 130 asm;
• Neįgalieji (bet koks neįgalumo procentas) – 115 asm.

Analizuotos teritorijos:

Alytus Kaunas

Druskininkai Šiauliai

Marijampolė Klaipėda

Utena

Tikslas: išanalizuoti projekto tikslinių grupių poreikius ir esamą situaciją, perspektyvos konkuruoti darbo rinkoje atžvilgiu.

Uždaviniai:

1. Nustatyti tikslinių grupių motyvacijos, socialinio bei ekonominio aktyvumo lygį;
2. Identifikuoti tikslinių grupių problemas bei jų priežastis;
3. Atlikti tikslinių grupių psichosocialinių kompetencijų ir bendrųjų įgūdžių vertinimą;
4. Išsiaiškinti darbdavių nuomonę tikslinių grupių atžvilgiu;
5. Apžvelgti darbo rinkos prognozes ir perspektyvas.

Atliekant analizę, taikyti šie tyrimo metodai:

• Anketinė apklausa taikyta, siekiant išsiaiškinti tikslinių grupių atstovų nuomonę bei prožiūrį, vertinant jų situaciją;
• Nestruktūrizuoto interviu metodas taikytas apklausiant globos įstaigų vadovus, taip pat socialinius darbuotojus bei specialistus, socialinius pedagogus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbuotojus;
• Pusiau struktūrizuoto interviu metodas buvo naudojamas telefoninės apklausos metu, tiriant darbdavių nuomonę tikslinių grupių atžvilgiu;
• Dokumentų analizė taikyta numatant darbo rinkos prognozes ir perspektyvas, remtasi teritorinių darbo biržų pateiktomis išvadomis.

DARBO RINKOS GALIMYBIŲ VERTINIMAS

Darbdavių nuomonės tikslinių grupių atžvilgiu vertinimas

Kiekvienoje iš projekte dalyvausiančių savivaldybių buvo apklausta iš viso 36 darbdaviai, įmonių vadovai. Duomenys surinkti telefoninių pokalbių metu pusiau struktūrizuoto interviu metodu.

Projekto tikslinių grupių specifika neleidžia plačiai nagrinėti darbdavių požiūrio į socialinės globos įstaigose augusius, kaip ir socialinės rizikos šeimose augusius asmenis, kadangi dauguma jų tiesiog nepristatytų darbdaviui tokios savo patirties. Jų atveju darbo rinkoje svarbiausiu faktoriumi išlieka žinių bei įgūdžių turėjimas.

Apklausti darbdaviai labai įvairiai vertina neįgaliųjų lygias galimybes dalyvauti darbo procese (įsidarbinti, gauti gerą atlyginimą, kilti karjeros laiptais ir kt.). Teigiamai vertina 25 proc., o iš dalies (priklausomai nuo negalumo laipsnio) – 33 proc. procentai. Likę tokiomis neįgaliųjų galimybėmis abejoja.

Daugiausia respondentų teigė, jog tokį jų požiūrį didžia dalimi lemia tam tikri visuomenėje egzistuojantys stereotipai, kad neįgalūs asmenys nesugeba dirbti, jiems reikia specialios priežiūros. Darbdavių nuomone neįgaliųjų darbo našumas mažesnis nei kitų darbuotojų, būdingas pasyvumas, neįgalus darbuotojas nesuinteresuotas savo darbo rezultatais, abejotina darbo kokybė, nepasirengęs dideliam darbo tempui, neadekvati reakcija į situaciją. Taip pat įtaką daro informacijos stoka apie priemones, skirtas socialinę atskirtį patiriančių asmenų kvalifikacijos kėlimui, pritaikymui prie konkretaus darbdavio poreikių taip pat valstybės subsidijuojamas negaliųjų užimtumo programas. Viena iš priemonių yra socialiniai projektai, kurių metu darbdavys turi pakankamai laiko įsitikinti darbuotojo gebėjimais atlikti darbą (suteikiant jam praktikos vietą), o pasibaigus projektui ar programai padidinamos turinčio negalią asmens galimybės likti toje darbo vietoje.

Paklausti, ar turi informacijos apie minėtas priemones, skatinančias įdarbinti asmenis su negalia, daugiau kaip pusė (58,3 proc.) apklaustų darbdavių atsakė, jog nežino, žino mažai, arba nesidomėjo.

Apklausos dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, ar tokios kvalifikacijos tobulinimo profesinių bei bendrųjų įgūdžių suteikimo programos, orientuotos į konkretaus darbdavio poreikį skatina kurti darbo vietas žmonėms su negalia. Tik 16,7 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, 33,3 proc. – laikėsi negatyvios pozicijos ir 50proc. neturi nuomonės. Tokius rodiklius lemia ir anksčiau minėta informacijos stoka.

Didesnė dauguma (75 proc.) darbdavių iki šiol nežino arba mano, kad įmonė, priėmusi į darbą asmenį su negalia turi nepakankamai lengvatų. Kad lengvatų pakankamai, mano 25 proc. apklaustųjų.

Darbdavių nuomone, norintiems įsidarbinti reikia profesinės reabilitacijos. Atskiros kvalifikacijos kėlimo priemonės negaliesiems įmonėse taikomos labai retai, todėl tam ir pasitarnauja minėtos priemonės bei projektai.

Tarp dažniausiai apklausos metu darbdavių paminėtų gebėjimų, kurių jų nuomone trūksta negalią turintiems asmenims vyravo komunikabilumo ir profesinės kompetencijos bei socialinių įgūdžių stoka.

Darbo rinkos prognozės ir perspektyvos

Remiantis projekte dalyvausiančių miestų darbo rinkos prognozėmis, buvo bandoma išsiaiškinti įsidarbinimo perspektyvas kiekviename jų.

Alytaus teritorinė darbo birža, siekiant atskleisti ir numatyti galimus darbo rinkos pokyčius, po darbdavių apklausos pateikė išvadas, iš kurių matyti, jog ateinančiais metais darbo pasiūlymų skaičius išliks aukštas visuose ekonomikos sektoriuose, bus užregistruota beveik 9000 laisvų darbo vietų. Penktadalis įmonių mano, kad gamybos ar teikiamų paslaugų poreikis augs ir tik šeštadalis laukia mažėjimo. Metams į priekį planuojama įregistruoti 6 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 65 proc. – aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams ir 15 proc. nekvalifikuotiems darbininkams. Taigi, matome, jog didelę reikšmę įsidarbinant turės profesiniai bei bendrieji gebėjimai. Alytuje didžiausia paklausa bus tarptautinio ir vietinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavimo vadybininkų, maisto pramonės įmonių aptarnaujančio personalo, pardavėjų, salės darbuotojų, taip pat siuvimo technologų, draudimo agentų, medkirčių, suvirintojų, medienos apdirbimo staklių operatorių.

Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis 3 iš 5 yra paslaugas teikiančios įmonės, kas ketvirta – pramonės įmonė. 47,4 proc. Darbo biržos apklausoje dalyvavusių darbdavių numato investicijas į įmonių plėtrą, daugiausiai paslaugų sektoriuje, bei mažose įmonėse, kuriose dirba nuo 5 iki 19 darbuotojų. Metų bėgyje investuoti į įmonių plėtrą planuoja 60,3 proc. įmonių. Didžiausias darbo vietų steigimas planuojamas paslaugų ir pramonės įmonėse – 81 proc. Paslaugų sektoriuje bus įsteigtos 399 naujos darbo vietos:

• Transportas ir saugojimas – darbo vietos sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojams;
• Didmeninė ir mažmeninė prekyba – darbo vietos pardavėjams, salės darbuotojams, pardavimo vadybininkams;
• Administracinė ir aptarnavimo veikla – verslo vadybininkams, apsaugos darbuotojams.

Darbdaviai paklausti apie poreikį profesiniam mokymui, labiausiai akcentavo, jog paslaugų sektoriuje didžiausias poreikis bus pardavėjų, salės darbuotojų, virėjų ir E kategorijų vairuotojų. Pramonės įmonėse išaugs poreikis pardavėjų, medienos apdirbimo staklių operatorių, baldžių. Žemės ūkyje – traktorininkų. Taigi, orientuojamasi į kvalifikuotus darbininkus.

Marijampolės teritorinė darbo birža prognozuoja, kad 2011 metų pabaigoje mažės jaunimo nedarbas, šios grupės atstovai bus papildomai remiami, papildomai skatinamas jaunimo įsidarbinimas. Didžiausia dalis visų darbo pasiūlymų – paslaugų sektoriaus, maisto bei metalo gaminių ir įrengimų gamybos įmonėse. Pagal darbo vietų struktūrą atskirose ekonominės veiklos srityse prognozuojama, kad didžiausią dalį – 51 proc. darbo pasiūlymų pateiks paslaugų sektoriaus darbdaviai, apie 29 proc. – pramonės, 12 proc.– statybų ir 8 proc. žemės ir miškų ūkio sektoriaus darbdaviai. Vidutiniškai per mėnesį numatoma įdarbinti per 700 asmenų. darbdaviai įregistruos 5800 laisvų darbo vietų, iš jų daugiau kaip 70 proc. bus skirtos nuolatiniam darbui.

Utenoje daugiausiai darbuotojų turėtų priimti pramonės ir statybos sektorių įmonės (atitinkamai 40 ir 34 proc.), mažiausiai žemės ūkio (5 proc.). Šie rezultatai leidžia tikėtis statybų sektoriaus, labiausiai nukentėjusio nuo krizės, atsigavimo.

Prognozuodami 2011 m. situaciją respondentai išskyrė galimą aptarnavimo darbuotojų ir kvalifikuotų darbininkų trūkumą. Tikėtina, kad ateityje labiausiai truks tarptautinio ir vietinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavėjų, salės darbuotojų, siuvėjų, kvalifikuotų plataus profilio statybininkų. Šias kvalifikacijas ar darbo patirtį turintys asmenys, turės didesnes galimybes įsidarbinti. Metų bėgyje prognozuojama įregistruoti 6 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 63 proc. — aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams ir 31 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.

Remiantis Kauno teritorinės darbo biržos atliktomis apklausomis ir prognozėmis, daugiau nei pusė įmonių tikisi išlaikyti tuos pačius gamybos tempus, o kas antras darbdavys planuoja gamybos augimo perspektyvą. Per metus darbdaviai įregistruos apie 23,3 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausia darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėse. Pagal išsilavinimą darbdaviai planuoja priimti 65 proc. – su profesiniu išsilavinimu, 26 proc. – nekvalifikuotų darbininkų, ir tik 9 proc. – su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu išsilavinimu. Matome, jog profesinį įssilavinimą turinčių potencialių darbuotojų poreikis augs.

Pagal ekonomines veiklas naujai įsteigtų darbo vietų skaičius pasiskirstys: 37 proc. darbo vietų sudarytų pramonės sektoriaus įmonėse, t.y. maisto produktų ir gėrimų, tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo, baldų gamybos, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių įmonėse; 34 proc. – paslaugų sektoriuje, t. y. didmeninės, mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, variklinių transporto priemonių prekybos bei remonto įmonėse bei kitoje aptarnavimo veikloje.

Analizuojant Klaipėdos ir Druskininkų miestų situaciją, remiantis teritorinių darbo biržų duomenimis, didelę įtaką turės jų turimas kurortinių miestų statusas. Metų bėgyje planuojamas viešbučių ir restoranų atsigavimas šiuose miestuose. Kaip ir anksčiau nagrinėtose savivaldybėse, didžiausia dalis visų laisvų darbo vietų bus paslaugų sektoriuje – jos sudarys apie 65 proc. Teritorinių darbo biržų atlikti darbo rinkos situacijos kaitos tyrimai rodo, kad šiuose miestuose netrukus ims trūkti kvalifikuotų darbuotojų aptarnavimo sferoje (ypač kambarinių, virėjų-padavėjų, padavėjų-barmenų, baldininkų) bei kitose srityse. Bus plėtojama kurortų sveikatinimo, turizmo ir rekreacijos veikla, didinamas patrauklumas verslui ir investicijoms. Darbdavių poreikiai orientuoti į paslaugų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Apibendrinant darbo rinkos tendencijas, verslo prognozės rodo, kad didžiausią bedarbių skaičiaus mažinimo naštą visose analizuotose teritorijose prisiims paslaugų ir prekybos sektoriai, daugiausiai transporto ir aptarnavimo veiklose. Tarp paklausą turinčių vyraus krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavėjų, salės darbuotojų, padavėjų-barmenų, virėjų specialybės. Tai lemia bedarbiais tapusių kitų sektorių darbuotojų perkvalifikavimo būtinumą. Specialybės neįgijusiems asmenims šie rodikliai rodo kokius profesinius įgūdžius jiems vertėtų įgyti, norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

TYRIMO REZULTATAI

1. Dauguma globos įstaigų auklėtinių, taip pat jau palikusių globos institucijas asmenų bei socialinei rizikai priskirtų apklaustųjų mokosi pagrindinėse, vidurinėse ar profesinėse ugdymo įstaigose. Jau dirbančiųjų tik labai menka dalis. Šių grupių atstovai menkai motyvuoti konkuravimui darbo rinkoje, darbo paieškos galimybes vertina labai menkai. Savo ateities perspektyvų baigus atitinkamą ugdymo įstaigą neįsivaizduoja. Neretai šie jaunuoliai turi mokymosi problemų. Nemaža dalis jų iš mokyklos išeina neįgiję išsilavinimo, jie nėra skatinami tęsti mokslo, suėjus 16 metų. Tokia savo padėtimi didžioji dauguma nėra patenkinti. Svarbu pastebėti, jog dažniausiai jie neturi mėgiamo laisvalaikio užsiėmimo, nelanko jokių užimtumo būrelių ir nėra/nebuvo įtraukiami ar įsitraukę į jokią socialinę ar papildomą veiklą. Tokių rodiklių priežastingumas neatsiejamas nuo motyvacijos nebuvimo, siauros pasaulėžiūros, menko žingeidumo ir bendruomeniškumo, orientacijos socialinėje aplinkoje stokos.

Negalią turintys apklausti asmenys, visgi, noriai buriasi į draugijas, organizuojasi bendrą kolektyvinę veiklą. Tačiau neįgaliųjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, galime vertinti negatyviai. Rodikliai rodo, jog didžioji dauguma šios grupės atstovų yra užsiregistravę teritorinėse darbo biržose, tačiau neįgalieji čia registruojasi tik tam, kad galėtų gauti socialines garantijas, tačiau nėra motyvuoti ieškoti darbo.

2. Daugelis globos įstaigų auklėtinių, jau palikusių globos įstaigas jaunuolių, socialinės rizikos šeimose augusių vaikų, taip pat negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų gyvena iš gaunamų pašalpų bei socialinių išmokų. Taigi, nedarbas ir motyvacijos darbui nebuvimas – pagrindinė visų tikslinių grupių problema. Kaip viena iš svarbiausių menko suinteresuotumo priežasčių – dažnai gaunamas mažas atlyginimas, kartais net mažesnis už socialines išmokas, taip pat baimė jas prarasti, tapus aktyviais darbo rinkos dalyviais. Kitos svarbios priežastys – tai jų pačių pasyvi pozicija darbo paieškos atžvilgiu ir kryptingos motyvacijos stoka, nenoras dirbti ir kvalifikacijos, žinių, įgūdžių bei išsilavinimo neturėjimas. Šių asmenų integracijos į darbo rinką problemos sprendimą apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra sukurto efektyvaus mechanizmo, kurio veikla būtų paremta suinteresuotų institucijų socialine partneryste ir skirta profesinio parengimo bei integracijos į darbo rinką kryptingam rengimui ir užtikrinimui. Daugelis šių grupių atstovų yra nusivylę įvairių priemonių teikiamomis galimybėmis, įgyti kvalifikaciją, nes išėjus mokomuosius kursus, kaip jie teigia „yra paliekami likimo valiai“, darbo pozicijos nėra užtikrinamos. Būtina atkurti tokių asmenų motyvaciją, darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.

3. Socialinės vaikų globos namų auklėtiniai, taip pat jau išėję iš globos namų jaunuoliai bei socialinės rizikos vaikai savo socialinius įgūdžius vertina kur kas žemiau, nei neįgalieji. Tokius rodiklius lemia tai, jog šių grupių atstovai yra labiau izoliuoti nuo aplinkos, jie vengia kontakto su išoriniu pasauliu, todėl stokoja interpersonalinių (sąveikos su kitais) įgūdžių, būtent – kontaktų užmezgimo, tarpusavio sąveikos sukūrimo, konflikto sprendimo, streso įveikos, bendradarbiavimo įgūdžių. Neįgalieji labiau buriasi į draugijas, bendrijas, vienijančias neįgaliuosius pagal pomėgių rūšis (pvz. Neįgaliųjų jojimo, sporto organizacijos ir kt.), pagal neįgalumo formą (diabetu sergančiųjų draugijos, Bechterevo liga sergančiųjų bendrijos ir kt.). Susibūrę draugijose organizuojasi, užsiima bendra veikla (įvairūs muzikos ansambliai, mezgimo, kulinarijos būreliai, kompiuteristų klubai ir kt.). Tai sąlygoja nuolatinį neįgaliųjų įvairių socialinių gebėjimų ir įgūdžių vartojimą bei lavinimą. Daugelis jų turi geresnius komunikacinius gebėjimus, sprendimo priėmimo, emocinės raiškos įgūdžius ir kt. Tačiau toli gražu ne visi. Taigi, analizės koeficientai rodo, kad egzistuoja reikšmingas dalyvavimo veikloje bei socialinių įgūdžių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ryšys, kadangi absoliuti dauguma žemiau vertinančių savo socialinius įgūdžius, buvo socialiai neaktyvūs, nedalyvavo jokioje užimtumo veikloje.

Vertinant bendruosius įgūdžius ir kompetencijas, pastebėtina, jog šių įgūdžių visoms tikslinėms grupėms trūksta. Globos namų auklėtiniai, taip pat jau išėję iš globos namų jaunuoliai bei socialinės rizikos vaikai stokoja šių įgūdžių dėl patiriamų mokymosi nesėkmių. Šios grupės atstovai neretai vengia lankyti bendrojo ugdymo įstaigas, dėl ten patiriamų sunkumų, negebėjimo susikaupti, emocinės būsenos, santykių su aplinkiniais. Prastai lankydami mokyklą, neįgija arba įgyja silpnus bendruosius įgūdžius, ko pasekoje susiduria su problemomis tęsiant mokslą ar įgyjant profesiją. Neįgaliųjų sudėtingą padėtį vertinant bendruosius įgūdžius (kompiuterinis raštingumas, užsienio kalba ir kt) lemia retas jų taikymas, nenaudojami įgūdžiai silpsta. Be kita ko, daugelis apklaustų neįgaliųjų išsilavinimą buvo įgiję sąlyginai seniai, todėl čia svarbus būtų tiek bendrųjų įgūdžių tobulinimas, tiek profesinis perkvalifikavimas.

4. Darbdaviai išankstinės susiformavusios nuomonės į socialinės globos įstaigose augusius asmenis, kaip ir socialinės rizikos šeimose augusius vaikus neturi, kadangi dauguma jų tiesiog nepristatato darbdaviui tokios savo patirties. Jų atveju darbo rinkoje svarbiausiu faktoriumi darbdavių akimis išlieka žinių bei įgūdžių turėjimas.

Darbdavių nuomonė neįgaliųjų lygių galimybių dalyvauti darbo procese (įsidarbinti, gauti gerą atlyginimą, kilti karjeros laiptais ir kt.) klausimu įvairialypė. Jų požiūrį didžia dalimi lemia tam tikri visuomenėje egzistuojantys stereotipai, kad neįgaliųjų darbo našumas mažesnis nei kitų darbuotojų, būdingas pasyvumas, neįgalus darbuotojas nesuinteresuotas savo darbo rezultatais, abejotina darbo kokybė, nepasirengęs dideliam darbo tempui, neadekvati reakcija į situaciją. Taip pat rezultatai rodo, jog darbdaviams trūksta informacijos apie priemones, skirtas socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką. Dalis darbdavių pasinaudotų tokių priemonių teikiamomis galimybėmis. Atskiros kvalifikacijos kėlimo priemonės negaliesiems įmonėse taikomos labai retai, todėl projektai, skirti profesinei kvalifikacijai įgyti bei profesinei rebilitacijai, labai padidintų galimybę socialinę atskirtį patiriančių asmenų konkuruoti darbo rinkoje. Darbdaviai teigiamai vertina praktikos suteikimą prieš įdarbinant, nes tai sudarytų sąlygas įsitikinti kandidato socialinių, bendrųjų bei profesinių gebėjimų tinkamumu. Minėtų įgūdžių darbdavių nuomone stokoja socialinę atskirtį patiriantys asmenys.

5. Verslo prognozės rodo, kad didžiausią bedarbių skaičiaus mažinimo naštą visose analizuotose savivaldybėse prisiims paslaugų ir prekybos sektoriai, daugiausiai transporto ir aptarnavimo veiklose. Tarp paklausą turinčių vyraus krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavėjų, salės darbuotojų, padavėjų-barmenų, virėjų specialybės. Tai sąlygoja bedarbiais tapusių kitų sektorių darbuotojų perkvalifikavimo būtinumą. Specialybės neįgijusiems asmenims šie rodikliai rodo kokius profesinius įgūdžius jiems vertėtų įgyti, norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Iš viso apklausoje dalyvavo 1962 mokinių iš penkių partnerių mokyklų (Rusnės pagrindinė m-kla, Daugų Vlado Mirono gimnazija, Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. m-kla, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė m-kla). Mokinių anketos buvo analizuojamos pagal klases, nes pamokos bus dėstomos kiekvienai klasei parengiant atskirą metodiką, todėl siekiama išssiaiškinti kiekvienos klasės poreikį atskirai.

Atliekant analizę paaiškėjo, jog daugiausiai patyčių patiria VI, VII ir VIII klasės moksleiviai (1 pav.). Keisčiausiai yra tai, jog daugiau nei 53 proc. mokinių pažymėjo, jog yra mėgstami mokykloje ir turi daug draugų. Todėl nelogiška, jog mokinys, turintis daug draugų, patiria patyčias. Praktikoje dažniausiai skriaudžiami tie, kurie neturi draugų, yra atstumti, užsisklendę savyje. Šiuo atveju netgi visi pažymėjimo, jog jų santykiai su tėvais yra geri, bet vis dėlto norėtų su tėvais pasikalbėti. Šie neatitikimai leidžia teigti, jog mokiniai sunkiai identifikuoja, kas yra patyčios, kokie jų santykiai su tėvais, mokytojais, draugais, kas apima sąvoką “draugai”. Šie rezultatai rodo, jog būtina mokiniams padėti atpažinti patyčias, suvokti savo santykius su aplinkiniais, įvertinti, kas yra draugas, o kas tik pažįstamas.

1 pav. Patyčias patiriančios klasės

Taip pat šie moksleiviai daugiausiai norėtų specialistų pagalbos. Todėl vykdant projektą būtina psichologo konsultacija arba užsiėmimai, tiesiogiai bendraujant su specialistais.

Iš 2 paveikslėlio matyti, jog daugiausiai patyčių patyrė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleiviai (55 proc.), mažiausiai – Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. m-klos moksleiviai (36 proc.).

2 pav. Mokyklos, kurių mokiniai patiria patyčias

Analizuojant anketas, skirtas tėvams, išryškėjo, jog tėvų nuomone, daugiausiai patyčių patyrė Vilkaviškio moksleiviai (50 proc.), o mažiausiai – Daugų (71 proc.). Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleivių tėvai pasižymėjimo geriausiu išsilavinimu – aukštuoju (41proc.), ne daug atsiliko ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos tėvai (38 proc.), daugiausiai nebaigtą vidurinį išsilavinimą turi Židikų mokyklos moksleivių tėvai (24 proc.).

1 lentelė. Tėvų išsilavinimas

Mažiausias pajamas turi Rusnės gyventojai (40 proc.), o didžiausias – Vilkaviškio (18 proc.).

2 lentelė. Tėvų pajamos

Vertinant anketų rezultatus išryškėjo, jog tie, kurie patiria patyčias, patys tyčiojasi daugiausiai (žr. 3 pav.).

3 pav. Patiriantys patyčias ir patys tyčiojantys iš kito

O tie, kurie nepatyrė patyčių – mažiau tyčiojosi (žr. 4 pav.).

4 pav. Mokiniai, nepatyrę patyčių, patys tyčiojasi iš kito

Dažniausiai pasitaikantis paaiškinimas, kodėl tyčiojosi iš kito yra “nes tyčiojosi iš manęs”. Taip pat pasitaikė ir tokie paaiškinimai: “nes man tai buvo priimtina”, “nes jis buvo nusipelnęs”, “šiaip sau”, “juokaudamas ir tiek”, “žmogus man nepatiko, o aš nepatikau jam, mes nesutarėme”, “nes tas žmogus man asmeniškai yra padaręs baisesnių dalykų nei patyčios”, “visi taip daro”, “viskas juoko forma, tarpusavy su draugais”, “jis man nepatiko”, “iš neturėjimo, ką veikti”, “nes tas, iš kurio tyčiojausi, “šoko” man į akis”, “dėl pramogos”, “nenoriu būti išskirtinis”, “tiesiog taip gavosi, pajuokavom ir tiek”, “nes prisidirbo”, “nes mane užgavo”, “nes aš jo nemėgstu”, “nes norėjosi neišsiskirti iš kitų, o pritapti”, “nes jis mane nervino”, “norėjau jaustis “kietesne”, tačiau visai nepiktus žodžius žmogus suprasdavo kaip patyčias”, “nes klasiokės batai buvo negražūs”, “pasakiau nenorėdama įžeisti, o papokštauti”, “dėl to, kad pati nepastebėjau savo trūkumų ir juokiausi iš vaikų, kurie neįgalūs, silpnesni mokslo srityje, bet dabar mane labai griaužia sąžinė”.

Į klausimą, kaip norėtų spręsti šią patyčių problemą, mokiniai atsakydavo: “norėčiau būti drąsesnė ir atsilyginti tuo pačiu”, “norėčiau, kad visi draugautume”, “norėčiau pasidaryti plastinę operaciją, pakeisti draugus”, “norėčiau, kad vaikų tėvams uždėtų baudas, nes deda nepilnamečių nuotraukas į soc. tinklalapius”, “pasikalbėjau su tėvais ir viskas gerai”, “reikia tuos mokinius bausti pagal LR įstatymus ir viešinti”, “norėčiau nusižudyti”, “norėčiau susitaikyti”, “norėčiau, kad tie žmonės išeitų iš mokyklos”, “nėra problemos dėl to, čia visur taip yra, dėl to geriau priimti juokais ir iš to pasijuokti. Jei tai juokinga abiems pusėms”, “pakeisti mąstymą ir kitaip tėvams auklėti vaikus”, “norėčiau, kad pasikalbėtų su tuo vaiku”, “man padėti nereikia, pati galiu apsiginti”, “noriu, kad mokykloje būtų tokių darbuotojų, kurie išklausytų ir padėtų man, kad tai nepasikartotų”, “išmesti iš mokyklos tuos vaikus, kurie šaiposi”, “kreiptis į policiją”, “tie, kurie tyčiojasi, išžudyti”, “norėčiau, kad niekas iš nieko nesityčiotų”, “kad jie suprastų ir pajustų, kaip elgiasi su tais, iš kurių tyčiojasi. Turi griežtai bausti”, “pasikalbėsiu su mama ir išspręsiu šią problemą”, “klausyt ir praleist pro ausis”, “norėčiau, kad tie žmonės manęs atsiprašytų”, “norėčiau, kad visi būtų mandagūs”, “norėčiau, kad mokytojai, išgirdę patyčias, padėtų vaikams, kuris yra skriaudžiamas, o ne ignoruoti”, “skirti tam tikras bausmes”.

Tėvai, atsakydami į šį klausimą, dažniausiai vartodavo veiksmažodžius “kalbėtis” ir “bendrauti”. Jų nuomone, “labiau bendrauti su savo vaiku, nepalikti vieno jo bėdose, nenusisukti, jei jis prašo pagalbos”, “kalbėti, jog mokykloje yra problema, o ne neigti”, “mokyklai daugiau domėtis vaikais, jų asmeniniu gyvenimu, o neapsiriboti tik formaliu mokymu. Daugiau turi dirbti psichologai”, “daugiau bendravimo, naujoviškesnių mokymo metodų”, “stebėti vaiką, kalbėtis su juo, bendrauti su specialistais”.

Atliekant apklausos analizę, dažnas atsakymas į klausimą “ar patiriate patyčias” buvo “ne”, tačiau sekantys klausimai visi atsakomi, t.y. kur patiria, kas tyčiojasi ir t.t. Taip pat į klausimą “ar tyčiojatės iš kito” pasitaikė nemažai atsakymų “ne”, tačiau atsakoma kodėl. Tai rodo, jog mokiniai sunkiai suvokia, kas yra patyčios arba tiesiog bijo patys sau prisipažinti, jog tyčiojasi iš kito. Netgi atsakymai rodo, jog kartais nesąmoningai tyčiojamasi: “taip jau gavosi”.

Pasitaikė daug atsakymų, jog patyčių problema jau išspręsta ir visiškai jos nepaveikė mokinių. Tai sąlygoja prielaidą, jog dažnai patyčių problema sureikšminama, aiškiai neapibrėžiant, kas yra patyčios, koks veiksmas, elgesys, ar žodžiai – gali būti vadinami patyčiomis. Pasitaikė daug atvejų, kai mokiniai teigia, jog vieną kartą prasivardžiuoja, ir jie tai laiko patyčiomis, bet jų nesureikšmina. Tačiau yra patyčių, kurios skiriasi savo mastu ir intensyvumu. Ko gero visi esame patyrę patyčias, bet tai labiau tiktų terminas “pravardžiavimas”, “apkalbinėjimas”. Laisvojoje enciklopedijoje “Vikipedija” terminą “patyčios” apibrėžia taip – “tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo”. Analizuojant anketas susidarė įspūdis, jog mokiniai sunkiai identifikuoja, kas yra patyčios, dėl ko iš jų buvo tyčiojamasi. Tų tikrųjų, patiriančių rimtas, telpančias į terminą “patyčias”, patiria nedaugelis. Tose anketose buvo daugiausiai paaiškinimų, daugiausiai negatyvaus nusistatymo savo tyčiotojusių atžvilgiu, pasitaikydavo sąvokos: “kartais galvoju apie savižudybę”, “norėčiau nusižudyti, pabėgti į užsienį” arba “spardydavo mano kuprinę, paslėpdavo, numesdavo striukę, tiesą sakant: manęs niekas nekenčia. Tai tęsiasi nuolat. Norėčiau nusižudyti”.

Kaip minėjome, patyčias daugiausiai patiria VI, VII, VIII klasės moksleiviai, tačiau jie daugiausiai ir apgina savo draugus (žr. 5 pav.).

5 pav. Moksleiviai, daugiausiai apginantys savo draugus nuo patyčių

Į klausimą “ar susiduriate su kitų kultūrų (tradicijų, religijų, papročių) žmonėmis, daugiausiai teigiamų atsakymų atsakė VI, VII, VIII ir XI-XII klasių moksleiviai (žr. 6 pav.). Tai vyksta mokykloje, namuose (giminėje), draugų tarpe bei internete ar kelionėse. Daugiausiai kyla kalbinių problemų.

6 pav. Moksleiviai, daugiausiai susiduriantys su kitų kultūrų žmonėmis

Didžioji dalis moksleivių su kitų kultūrų žmonėmis bendrauja internete socialinių tinklalapių pagalba. Iš 7 paveikslėlio matyti, jog dažniausiai VIII klasės moksleiviai „facebook’e“ susiduria su kitos tautybės žmonėmis. I-IV klasių moksleiviai mažiausiai susiduria su kitataučiais, mažiausiai bendrauja internete. Tai sąlygoja ir socialinių tinklalapių taisyklės, jog prisiregistruoti gali nuo 14 metų amžiaus. Būtent tai yra VIII klasės mokinių amžius. Dažniausiai vyriškos lyties atstovai neturi „facebook’e“ susikurtos anketos.

7 pav. Moksleiviai, daugiausiai bendraujantys socialiniame tinklalapyje „Facebook’e“.

Moksleivių santykiai su mama (pamote) yra geriausi. O analizuojant pagal klases – tai penktokai geriausiai sutaria su mama (pamote), o prasčiausiai – dešimtokai. V klasės moksleiviai ir su tėčiu (patėviu), ir su seneliais sutaria gerai, o I-IV klasių moksleiviai – su broliais, seserimis. Analizuojant santykius su mokytojais – geriausi – pradinėse klasėse, prasčiausi – VIII klasėse. Su draugais artimiausi septintokai.

Netikėta ir garbinga viešnia – savo iniciatyva užsukusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse. Iš jos lūpų sklido komplimentai ne tik Lietuvos jaunimui, bet sveikinimai žmonėms bei institucijoms, kurios organizuoja ir skatina tokių renginių plėtrą: „Daug jaunų lietuvių yra iniciatyvūs ir kūrybingi. Gerai, kad organizuojami tokie renginiai, kuriuose kiekvienas gali savo idėjas paversti verslu“, – kalbėjo ji.

Renginiu džiaugėsi ir Justinas Katkus, vienas iš organizatorių: „Lietuvoje reikia populiarinti technologijas. Reikia rodyti, kalbėti su žmonėmis, kad jie norėtų ir galėtų kurti. „Startup Weekend“ yra puiki vieta tam. Tai įrodo žmonių susidomėjimas šių metų renginiu.“

„Startup Weekend Lithuania 2011“ truko 54 valandas, buvo suformuota 17 komandų. Visi pristatyti projektai buvo išties įdomūs, tačiau išrinkti ir apdovanoti 6 geriausi: „Fbsells“, „Stars Dating“, „Fishlistapp“, „Work-Shop“, „Touch Messenger“ ir „Subinbook“.

Bendrovės „Net Frequency“ vadovas ir vienas iš renginio rėmėjų Darius Lebedzinskas, skelbiant savaitgalio rezultatus, sakė: „Pastebėjome, kad elektroninės komercijos temos buvo populiarios tarp jaunų žmonių, svajojančių apie savo verslą. Mūsų bendrovė, įvertinusi savaitgalio rezultatus, nutarė platinti „Fbsells“ produktą, leidžiantį paprastai susikurti elektroninę parduotuvę „Facebook“ socialiniame tinkle. Taip pat pasiūlėme investuoti į bendruomeninį elektroninės prekybos modelio „Work-Shop“ tolimesnį vystymą.“ „Work-Shop” – tai Didžiosios Britanijos rinkai skirtas tinklapis, leidžiantis amatininkams bei menininkams pardavinėti savo darbus ir dalintis dovanų idėjomis.

Geriausios mobiliosios programėlės nominaciją pelnė „TouchMessenger“. Ši programa susijusi su liečiamosiomis žinutėmis – minčių atvaizdavimu piešiniais: ji siūlo naują, lankstesnį ir smagesnį būdą bendrauti, siunčiant nupieštas žinutes iš vieno telefono į kitą. Lengva, greita, patogu.

Kūrybingumo prizas įteiktas „Stars Dating“ – socialiniam tinklui „Facebook“ skirtai programai, kuri padeda surasti tinkamą partnerį iš „Facebook“ draugų (arba patikrinti antrosios pusės suderinamumą), pasitelkdama numerologija ir horoskopais.

„Fishlistapp“ projektas buvo įvertintas organizatorių dėl sukurto patogaus būdo vienoje vietoje gauti norimus įvairių elektroninių parduotuvių pasiūlymus. Kūrėjų teigimu, tai itin patogus įrankis moterims, kurios ieško įvairių prekių skirtingose elektroninėse parduotuvėse.

„Subinbook“ – socialinis tinklapis užpakaliams. Taip, teisingai! Užpakaliams. Į jį vartotojai, sumokėję 1 Lt, gali įkelti nuotrauką, kurioje pagrindiniame plane yra pavaizduotas užpakalis (pabrėžiame !ne pornografinio turinio). „Subinbook.lt“ projektas yra savotiškas humoristinis atsakas į sparčiai populiarėjantį savęs demonstravimą socialiniuose tinkluose, o jo kūrėjai turi ambicingų planų uždirbti milijoną litų! Įkeltas užpakalių nuotraukas galima vertinti, dalintis jomis „Facebooke“ ar „Twitter“ tinkluose.

Vienas iš renginio rėmėjų ir specialistų, konsultavusių komandas, bendrovės „ITO“ vadovas Paulius Lazauskas, praėjusiais metais su komanda renginyje sukūręs „ANDROID“ telefonams skirtą lietuvišką klaviatūrą, vertindamas renginį, sakė: „Džiaugiamės, jog praėjusiais metais su komanda „Startup Weekend“ dalyvavę pirmajame renginyje, užsikrėtėme jo idėja ir šiemet tapome rėmėjais. Ir nors šiais metais vykusiame „Startup Weekend“ pasigedome unikalių ir šiai dienai tikrai aktualių idėjų, kurios akivaizdžiai pakeistų ar patobulintų rinkoje jau veikiančias paslaugas, dar kartą įsitikinome, kad visi be išimties dalyviai, gavę tinkamą postūmį, gali išpildyti ir įgyvendinti pačią sudėtingiausią idėją.“

Na, o mes tikimės, kad įgyta patirtis, gauti patarimai, nauji projektai ir programos įkvėps dar daugiau žmonių, norinčių tobulėti, kurti, tapti inovacijų dalimi, nes kitas „Startup Weekend“ renginys Lietuvoje planuojamas šių metų rudens pradžioje. Tokių susibūrimų tęstinumas yra svarbus bet kokios veiklos vystymui, plėtrai, galiausiai savo galimybių pažinimui ir patikrinimui.

]]> http://europe-institute.com/startup-weekend-lithuania-2011-%e2%80%93-antroji-verslo-ideju-banga/feed 0 http://europe-institute.com/startup-weekend-organizatoriai http://europe-institute.com/startup-weekend-organizatoriai#comments Mon, 11 Apr 2011 08:57:07 +0000 admin http://europe-institute.com/?p=525 „Startup Weekend“ – tai efektyvus būdas patikrinti savo verslo idėją, susirasti partnerių, sulaukti bendraminčių, entuziastų ir specialistų pagalbos bei pastūmėti savo verslo idėją į realybę vieno savaitgalio verslumo inkubatoriuje. Daugiausiai balsų po pirminių pristatymų surinkę idėjų autoriai visą savaitgalį intensyviai dirba su įvairių sričių profesionalais – programuotojais, dizaineriais, rinkodaros specialistais, teisininkais, verslininkais ir į komandas pasiskirsčiusiais dalyviais, norinčiais prisidėti prie konkrečios verslo idėjos įgyvendinimo. Pagrindinis renginio tikslas – sekmadienio vakarą pristatyti sukurtus produktus ar bent jų prototipus.

Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas susilaukė sveikinimų iš JAV ambasadorės, dėl tarptautinio renginio StartUp Weekend Lithuania organizavimo.

Projekto vadovė Aušra Kilkuvienė Tel. 8 615 199 30

Asociacijos „Teisėtvarka“ valdybos pirmininkas Darius Gimžauskas Tel. 8 600 77 888

Asociacija „Teisėtvarka“ kartu su partneriais pradeda įgyvendinti ES fondų finansuojamą projektą „Negaišk laiko patyčioms! Tu gali kurti“.

Siekiant stiprinti kultūrinių įstaigų bei bendrojo lavinimo mokyklų, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ilgalaikį ir nenutrūkstamą nacionalinio lygmens bendradarbiavimą, kartu įsitraukiant į tarptautinius organizacijų tinklus, prieš neapykantą ir diskriminaciją, sudarytas inovatyvių švietimo produktų planas, padėsiantis išspręsti Lietuvoje mokinių ugdymo tobulinimo stagnaciją, tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei pasinaudojimo geriausiomis turimomis žiniomis ir gerosios praktikos dalinimosi stoką.

Šiuo projektu bus siekiama nacionaliniu mastu įgyvendinti kultūros įstaigų, mokyklų, NVO sektoriaus bendradarbiavimą, gerosios praktikos žinių pasidalinimą meno ir kultūros srityje, naujų metodų taikymo visuose mokyklos dėstomuose dalykuose. Tarpinstituciniu bendravimu ir bendradarbiavimu bus ugdoma visų aukščiau minėtų grupių patyčių prevencija ir nediskriminavimo kompetencija.

Plačiau apie projektą:

„Negaišk laiko patyčioms! Tu gali kurti“

Projekto vadovė Aušra Kilkuvienė

Asociacija „Teisėtvarka“ kartu su partneriais parengė modelį siekiantį skatinanti kultūros įstaigų ir  bendrojo lavinimo programas vykdančių mokyklų bendradarbiavimą, tuo pačiu į veiklą įtraukiant jaunimo organizacijas, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojus ir švietimo pagalbos specialistus.

Modelis sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 6 d. patvirtintu įsakymu patvirtintą 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠM-05-K priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ finansavimo sąlygų aprašu Nr.1.

Pagrindinė problema, kuriai spręsti skirtas projektas, ir su kuria susiduria bendrojo lavinimo mokyklos, jos darbuotojai ir moksleiviai yra menkas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

2006 m. pažangos vertinime Europos Komisija atskleidė, jog Lietuvoje ypatingai trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Ypač jaučiama tokio bendradarbiavimo stoka teminėse srityse. Didžiųjų miestų mokyklų įsitraukimas į bendradarbiavimo projektus siekia 48,8 proc., kai tuo tarpu rajonų mokyklos bendradarbiauja tik 28 proc. intensyvumu. Eurostato duomenimis bendras ES mokinių dalyvavimas papildomoje kultūrinėje, meninėje veikloje siekia 62 proc. (Lietuvoje 36,6 proc.). Nekuriant bendradarbiavimo platformos, ypatingai jauni asmenys, susiduria su užimtumo problema, savirealizacijos stygiumi, iš ko kyla socialinės bei psichologinės problemos (patyčios, diskriminavimas), kultūrinis abejingumas. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvai, mokymosi visą gyvenimą sistemos darbuotojai nebendradarbiaudami vieni su kitais – negali pasidalinti gerąja praktika, žiniomis bei įgūdžiais. Trūkstant šių skirtingų grupių tarpusavio susitelkimo ir bendradarbiavimo, vangiai sprendžiamos švietimo, socialinės problemos, kyla tarpinstituciniai nesusipratimai, nepasitikėjimas.

Šiuo projektu bus siekiama nacionaliniu mastu įgyvendinti kultūros įstaigų, mokyklų, NVO sektoriaus bendradarbiavimą, gerosios praktikos žinių pasidalinimą meno ir kultūros srityje, naujų metodų taikymo visuose mokyklos dėstomuose dalykuose. Tarpinstituciniu bendravimu ir bendradarbiavimu bus ugdoma visų aukščiau minėtų grupių patyčių prevencija ir nediskriminavimo kompetencija.

Siekiant stiprinti kultūrinių įstaigų bei bendrojo lavinimo mokyklų, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ilgalaikį ir nenutrūkstamą nacionalinio lygmens bendradarbiavimą, kartu įsitraukiant į tarptautinius organizacijų tinklus, prieš neapykantą ir diskriminaciją, sudarytas inovatyvių švietimo produktų planas, padėsiantis išspręsti Lietuvoje mokinių ugdymo tobulinimo stagnaciją, tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei pasinaudojimo geriausiomis turimomis žiniomis ir gerosios praktikos dalinimosi stoką.

Projektas skatina inovatyvių mokymo metodų, mokymo organizavimo ir sisteminių inovacijų plėtrą Lietuvos mastu ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose: užsienyje populiaraus Koučingo ugdymo metodo pritaikymą; inovatyvų, informacinių technologijų ir komunikacijos platforma paremtą meninio ugdymo diegimą, įtraukiant į bendrą veiklą įvairaus amžiaus, socialinių grupių bei kompetencijos narius.

Projekto tikslinės grupės – mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai), švietimo pagalbos specialistai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kultūros įstaigų darbuotojai, jaunimo organizacijų nariai.

Projektas prisidės prie švietimo sistemos tobulinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtros nacionaliniu lygiu: bus sukurta Koučingo metodo taikymo mokyklose inovatyvi metodikų bazė;

Projekto metu paruošta ir išdėstyta 21 aukštos kvalifikacijos metodika meninio ugdymo, bendravimo meno ir bendradarbiavimo ugdymo, inovacijų diegimo ugdant kompetencijas patyčių ir nediskriminavimo srityse. Projekto metu pedagogai, švietimo pagalbos specialistai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, jaunimo organizacijos nariai įgiję aukštesnę kvalifikaciją, mokiniai po Koučingo būdu išdėstytų meninių teorinių žinių praktiškai pabandę įgyvendinti idėjinius projektus, bendradarbiaujant su kultūros įstaigų darbuotojais, naudosis ir skleis įgautas žinias savo tolimesnėje veikloje.

Projekto partneriais pasirinktos kompetetingos veiklų įgyvendinimui institucijos. Gimnazijos (Skuodo rajono Ylakių gimnazija, Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurine mokykla, Tauragės Žygaičių gimnazija), jaunimo organizacija (Klubas “Lukšiečiai”), kultūros įstaigos (Juozo Miltinio dramos teatras, Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos mokykla, Anykščių rajono kūrybos ir dailės mokykla) padės užtikrinti inovatyvių švietimo metodų diegimą. VŠĮ “Vaikų linija” didelę patirtį turinti psichologijos, patyčių prevencijos srityje, skatins draugiškus vaikų, suaugusiųjų tarpusavio santykius, kuriant saugią be patyčių ir smurto mokyklą. VŠĮ “Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūrą” turinti ilgalaikės patirties IT ir komunikacijos srityje, įgyvendins inovatyvios meninės be patyčių el. platformos efektyvų palaikymą.

Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 18 mėnesių.

Kontaktinis asmuo Asociacijos „Teisėtvarka“ valdybos pirmininkas Darius Gimžauskas

Tel. 8 600 77 888

Projektą finansuoja ES fondai

Tikslas – išaiškinti kokios priežastys paskatintų atvykstamąjį turizmą.

Atliekant analizę buvo taikomas telefoninis interviu metodas.

Situacija Lietuvoje dėl sunkmečio ir kitų priežasčių turizmo ir viešbučių srityje dirbančius verslininkus privertė susimąstyti apie ateitį bei būsimas prognozes. Besikeičianti vidaus ir užsienio rinka: pingantys kelialapiai į kurortines šalis, nebrangūs skrydžių bilietai bei viešbučių kainos, geresnė užsienio viešbučių paslaugų bei aptarnavimo pasiūla ir kt. – daro esminius pokyčius turizmo bei viešbučių rinkoje.

3 lentelė. Išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo rodiklių analizė, 2007 m.

Trumpas užsienio turistų viešnagės laikas, nepakankama turistinių paslaugų įvairovė Lietuvoje įtakoja ir kitą žemą rodiklį – turistų, atvykstančių iš užsienio valstybių, vidutinės kelionės išlaidas per dieną. Remiantis Lietuvos komunikacijos ir rinkodaros strategija 2009–2013m. . vidutinis užsienio turisto kelionės metu per dieną išleido 217,8 Lt. Šis rodiklis yra 3 kartus mažesnis nei bendras Europos Sąjungos šalių vidurkis.

Vidutinės užsienio turisto vienos kelionės išlaidos per dieną Lietuvoje pagal šalis, 2007 metais (Lt).

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) skelbia, kad Lietuvos turizmas šių metų I ketvirtį viršijo prognozes, o kai kuriose srityse net ir muša rekordus.

“Tokios naujienos įpusėjus metus ne tik nuteikia optimistiškai, bet ir įkvepia tęsti pradėtus darbus. Puikūs rodikliai įrodo, kad einame teisingu keliu ir vaisius jau duoda tarpinstitucinis bendradarbiavimas su URM, Ūkio bei Susisiekimo ministerijomis, oro uostais, taip pat suaktyvinome rinkodarinę veiklą, kurią koordinuojame su savivaldybėmis, kurortais bei Turizmo informacijos centrais Lietuvoje ir užsienyje,” – rezultatais džiaugiasi VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.

Atliktas tyrimas parodė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė turistų 39,4 proc. daugiau nei pernai. Apibendrinus apgyvendinimo Lietuvos komercinėse įstaigose statistiką, praėjusiais metais čia apsistojo 107 000, o per šių metų I ketvirtį – net 150 000 turistų. Didėja turistų srautai iš Lietuvai itin svarbių turizmo rinkų. Kai kurių šalių turistų rodikliai net muša rekordus.

Kaunas Ispanijoje sulaukė populiaraus leidinio „QTRAVEL“ apdovanojimo, nes ispanai mūsų laikinąją sostinę paskelbė patraukliausia 2010 metų turistine kryptimi. Anot Lietuvos TIC Barselonoje vadovo Raimundo Michnevičiaus, ispanai turistai pastaruoju metu itin suaktyvėję mūsų šalies atžvilgiu, domisi Lietuva ir trokšta ją pamatyti.

Didžiausias turistų srautų augimo rekordas šių metų pirmąjį ketvirtį priklauso Ukrainai. Svečių iš šios šalies skaičiaus augimas siekia net 104 proc.

Šiais metai vyko Lietuvos delegacija i Kiniją, dėl atvykstamojo turizmo didinimo. Kinija yra skurdi šalis, tačiau šalies mąstąs kompensuoja skurdą, atvykstamojo turizmo atžvilgiu. Delegacijos metu buvo pasirašytos dvi sutartys, taigi atvykstamojo turizmo apimtys tūrėtų padidėti ir dėl iš Kinijos atvykstančių turistų, kurių išlaidų krepšelis tūrėtų būti apie 300-350lt per dieną.

Vietinio turizmo augimas, pasiekęs 7,6 proc., taip pat džiugina turizmo sektorių. 2010 metais šis rodiklis siekė vos 1 procentą. Šie skaičiai patvirtina pastebimą tendenciją, kad lietuviai vis dažniau renkasi poilsį savo šalyje, atranda joje naujų turizmo objektų ir paslaugų. VTD viliasi, kad tautiečiai šią vasarą dar dažniau rinksis poilsį savo krašte, tad atostogų sezonui pasibaigus, tikimąsi dar geresnių vietinio turizmo rodiklių.

Keletas bruožų didinančių atvykstamąjį turizmą:

• Tradicinės amatų šventės
• Gražus kraštovaizdis
• Sąlyginai pigios paslaugos
• Geras servisas

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad užsienio turistus traukia tradicinės lietuvių amatų šventės, todėl jų reikia organizuoti kuo daugiau ir kuo kokybiškiau. Informacijos sklaida labai svarbi atvykstamojo turizmo skatinimo priemonė- užsienio turistai turi būti informuojami apie Lietuvą, teikiamas, paslaugas, organizuojamus renginius.

Tyrimo tikslas – ištirti ekologiškų maisto produktų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Lietuvos miestų suaugusių gyventojų.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ekologiškų maisto produktų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas.
2. Nustatyti Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus.
3. Nustatyti ekologiškų maisto produktų vartojimo ir nevartojimo priežastis.

Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos metodu.

Buvo apklausta 32540 suaugusių asmenų (18–78 metų).

Rezultatai

Ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 proc. respondentų, iš jų 88,2 proc. moterų ir 71,2 proc. vyrų, moterys ir 18–34 metų amžiaus respondentai vartoja dažniau. Dažniau vartoja >1501 Lt ir <500 Lt gaunantys respondentai, taip pat turintys aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. 97,5 proc. atsakiusiųjų pirktų ekologiškus maisto produktus, jei tik leistų galimybės. Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas 27,3 proc., sveikumas 90,0 proc., skanumas 38,9 proc.. Nevartojimo priežastys: per brangu 53,3 proc., neskanu 5,4 proc., trumpesnis galiojimas 21,7 proc., nežino, kurie yra ekologiški 28,3 proc.. Respondentai dažniausiai perka vaisius, uogas ir daržoves 71,8 proc., pieno produktus 57,6 proc., duoną ir kitus kepinius 49,3 proc., arbatas 42,9 proc., mėsos produktus 29,9 proc. Moterys daugiau nei vyrai perka vaisių, uogų ir daržovių, kiaušinių, prieskonių, vyrai- duonos ir kitų kepinių. Ekologiškus maisto produktus gyventojai dažniausiai vartoja 2–3 kartus per savaitę 37,2 proc. Vartotojai ekologiškus produktus dažniausiai perka prekybos centre 83,6 proc., mažiau- turguje 34,1 proc., mugėje 11,8 proc., kitose vietose (pvz. specializuotose parduotuvėse) 14,9 proc. Tačiau paklausus ar lengvai randa ekologiškų maisto produktų, 41,1 proc. jų atsakė neigiamai. Moterys dažniau lengviau randa nei vyrai. 47,5 proc. apklaustųjų pasigenda ekologiškų maisto produktų. 87,4 proc. respondentų žino, kad ekologiškus maisto produktus nuo įprastinių galima atskirti pagal etiketę. Paklausti iš kur respondentai sužino apie ekologiškus maisto produktus, atsakymai pasiskirstė taip: draugai ir artimieji 39,1 proc., žiniasklaida 37,9 proc., televizija 36,8 proc., parduotuvės 36,6 proc., internetas 26,3 proc., mokymo įstaigos 18,3 proc., kita 8,0 proc. 72,6 proc. atsakiusiųjų teigia, kad jiems nepakanka informacijos apie ekologiškus maisto produktus. 18–34 metų amžiaus respondentai dažniau apie ekologiškus maisto produktus sužino mokymo įstaigose, žmonės su aukštuoju išsilavinimu ir daugiau nei 1500 Lt uždirbantys – žiniasklaidoje.

Išvados

Gyventojai vartoja ekologiškus maisto produktus, nes jie yra sveiki, o nevartoja, nes per brangūs. Moterys ir jaunesnio amžiaus respondentai statistiškai reikšmingai dažniau vartoja ekologiškus produktus. Dažniausiai šiuos gyventojai produktus perka prekybos centruose. Didžioji dalis apklaustųjų žino kaip atskirti ekologiškus maisto produktus. Didžiajai daliai respondentų vis dar trūksta informacijos apie ekologiškus produktus.

Tyrimo dalyviai atsakė į 20 klausimų, atsakymai atspindi žmonių žinojimą, nuomones ir patirtį sveikatos apsaugos sistemoje – gydymo įstaigose ir ligonių kasose.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis: pasitikėjimo ir pasitenkinimo rodikliai siekia 6–7 balus (aukščiausias balas – 10), tad Lietuvos sveikatos sistema iš esmės tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius.

Kita vertus, tyrėjai pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai palyginti mažai informuoti apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų funkcijas, vaistų kompensavimo tvarką.

Apklausa atspindi ir visuomenės požiūrį į konstitucinės teisės į sveikatos priežiūrą užtikrinimą:

• 60,9 proc. respondentų mano, kad tokia teisė užtikrinama iš dalies;
• 28 proc. mano, kad už sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti – legaliai ar nelegaliai.

Tyrimo dalyviai nurodė patiriantys tokių sunkumų:

• 49,9 proc. ilgos eilės pas gydytojus specialistus;
• 35,7 proc. ilgos eilės atlikti tyrimus;
• 23,4 proc. bendros informacijos stoka ;
• 20,5 proc. sunku prisiskambinti į registratūrą ar gydytojui;
• 19,7 proc. didelės teisėtos priemokos įstaigai už tyrimus;
• 17,7 proc.  neteisėtos priemokos, mokamos ne į kasą ir kt.

Tyrėjai pabrėžė, kad labai svarbu skatinti sveikatos sistemos dalyvių (sprendimų priėmėjų, privalomojo sveikatos draudimo vykdytojų, paslaugų teikėjų, pacientų bei medikų organizacijų ir kt.) bendradarbiavimą, neignoruoti ir nedangstyti neteisėtų mokėjimų, atvirai ieškoti sprendimų kaip to išvengti. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio pacientų ir visuomenės informavimui.