Cogmed metodas atminties lavinimui

Tiriant atminties lavinimą, ieškant medicininio pagrindimo, padaryta daug tyrimų. Pradžia buvo 1999 m. Švedijos Karolinska Institute, kur daktaras Torkel‘is Klingberg‘as pradėjo tyrimą su vaikais turinčiais dėmesio sutelkimo sutrikimą. Jis norėjo išsiaiškinti ar atminties lavinimas gali padėti susikaupti, susikoncentruoti ir tokiu būdu pasiekti geresnių rezultatų atsimenant informacija ir mokantis. Jo atradimai buvo stulbinantys, vaikai pasiekė labai gerų rezultatų, jų pasiekimai mokykloje prilygo vaikų neturinčių dėmesio sutelkimo sutrikimų, o kai kuriais atvejais, netgi viršijo. Daktaro T. Klingberg‘o atminties lavinimo metodas Cogmad- tai kompiuterizuotas darbinės atminties lavinimas. 2005 m. šis metodas buvo pradėtas naudoti Amerikoj, o vėliau ir visame pasaulyje. 2002 m.daktaras T. Klingberg‘as atliko tyrimą, kurio rezultatais atskleidžia, kad darbas su Cogmed sistema padeda pasiekti geresnių rezultatų kasdieniniame gyvenime visiems žmonėms.mind

2009 m. York‘o Universitete buvo atliktas tyrimas susijęs su moksleiviais, tyrimo metu norima nustatyti ar padidėja darbinė atmintis ir mokinių mokymasis mokykloje po Cogmed intensyvios programos, tyrimui vadovavo profesorė S. Gathercole.

Tyrime dalyvavo 42 mokiniai nuo 8-11metų amžiaus, iš 6 Anglijos mokyklų, mokiniai parinkti atsitiktine tvarka ir suskirstyti į dvi grupes. Vienos grupės apmokymai aukšto intensyvumo, kitos grupės žemo, pastaroji yra kontrolinė grupė.

Apmokymai vyksta su Cogmed darbinės atminties lavinimo programa, po 35 min. 20 sesijų, kurios išdėstytos per 6–7 savaites.

Vertinama mokinių darbinė atmintis, įgimtas intelektas, matematika ir skaitymas prieš apmokymus ir po jų, kad būtų galima įvertinti pokyčius.

Grupė, kurios apmokymo intensyvumas buvo didesnis pasiekė geresnių rezultatų, ženkliai pagerėjo verbalinė ir vizualinė darbinė atmintis. Atitinkamai žemesnio apmokymų intensyvumo grupėje nepastebimas ženklus pagerėjimas, nei vienoje iš šių sričių. 68 proc. mokinių iš didesnio intensyvumo mokymų ir tik 25 proc. mokinių iš mažesnio mokymų intensyvumo pasiekė normatyvinį lygį. Tokie patys rezultatai gauti vertinat klausimo užduotis. Pagerėjimas jaučiamas dar 6 mėnesius, kol palaipsniui sumažėja iki pradinio taško.

Tačiau pagerėjimas nepastebėtas vertinat įgimtą intelektą, nors darbinė atmintis susijusi su intelektu, ir matematiką.

Jei klasėje yra 30 mokinių, kas ketvirtas ar penktas vaikas bus su maža darbine atmintimi. Šis tyrimas demonstruoja, kad galima pagerinti ir netgi įveikti mokymosi sunkumus, per palyginti trumpą laiką, intensyviai treniruojantis.

BOAMT ir RAVEN intelekto vertinimo testai

Dr. Arthur‘as Lavin‘as, dr. Barbara Ingersill, dr. Helena Westerberg ir kiti mokslininkai taip pat pradėjo gilintis į atminties lavinimo naudą ir atliko daugeli tyrimų, vienas iš jų atliktas Mičigano Universiteto profesorių, tiria ar gali pagerėti įgimtas intelektas naudojant atminties lavinimo metodus. Manoma, kad įgimtas intelektas yra paveldimas ir negerėja besimokant, tačiau tyrimu nustatyta, kad darbinės atminties lavinimas padidina žmogaus intelektą.

brains

Tyrimui atsitiktine tvarka parinkta 70 Berno Universiteto, esančio Šveicarijoje studentų, kurių amžius apie 25 m. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, viena grupė dalyvavo atminties lavinimo pratimuose, kita nedalyvavo. Grupė dalyvaujanti pratimuose turėjo programas po 8, 12, 17 ir 19 dienų. Jaunuolių intelektas buvo matuojamas prieš pratimus ir po jų, matuojama abiejų grupių testų atlikimo laikas, naudojant BOMAT ir RAVEN intelekto vertinimo testus. Šių testų principas parinkti trūkstama kompoziciją iš keleto pateiktų.

Darbinės atminties lavinimo kursai vyko keliais etapais, tai buvo kompiuterizuota sistema, kiekviena kursų sesija susideda iš 20 blokų ir 20 temų, taigi iš viso 400 ir trunka maždaug apie 20 min.
Pirmieji atminties lavinimo testų rezultatai parodė, kad darbinės atminties galimybės didėja dėl atminties lavinimo, tai parodė visų keturių eksperimente dalyvavusių grupių, suskirstytų pagal dienų skaičių, rezultatai.

Intelekto vertinimo testai ir atminties lavinimo pratimai yra šiek tiek panašūs, čia ir įžvelgiamas ryšys tarp atminties lavinimo ir intelekto.

Vienodi intelekto vertinimo testai buvo pateikti abejom tyrime dalyvaujančioms grupėms, ir ženkliai geresnių rezultatų pasiekė grupė, kuri dalyvavo darbinės atminties lavinimo pratimuose, taip pat pastebėtas ryšys tarp geresnių intelekto vertinimo testų rezultatų ir dienų skaičiaus t. y. ilgiausiai 19 dienų apmokymuose dalyvavusios grupės rezultatai geriausi

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad atmintis gali būti lavinama ir, kad intensyvus darbinės atminties lavinimas padidina įgimtą intelektą.

Protingumas dažnai reiškia žmogaus turimas žinias ir gebėjimus, o intelektualumas – žmogaus gebėjimą kaupti žinias ir jomis pasinaudoti. Aukštas intelekto lygis sudaro puikias sąlygas žmogui tapti protingam, tačiau norint tokiam tapti reikia gauti žinių studijuojant arba įgyjant patirties. Taigi atminties lavinimas padidina intelektą, kurio pagalba galima daugiau išmokti ir tapti protingesniam.

Atminties lavinimo poreikis Lietuvoje

VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ atliko tyrimą „Moksleivio požiūris į laiko sąnaudas namų darbams atlikti“ ir ištyrė, kad egzistuoja neatitikimas tarp laiko, kurį moksleiviai skiria namų darbams atlikti ir laiko kurio reikėtų , norint atlikti visas skirtas namų darbų užduotis. Apklausus tiriamuosius 9(10) kl. mokinius paaiškėjo, kad tik 12,6 proc. mokinių skiria daugiau nei tris valandas namų darbų ruošimui, ir net 35,7 proc. 12 kl. mokinių skiria daugiau nei tris valandas namų darbų ruošai. Tačiau apklausus mokinius, kiek jų nuomone reiktų skirti laiko namų darbams, pasirodė, kad yra neatitikimas tarp laiko, kurį mokiniai skiria namų darbams ir laiko, kurį reiktų skirti, daugiau nei 50 proc. mokinių mano, kad reiktų skirti daugiau, nei 4 valandas. O net 60 proc. moksleivių tvirtino, kad jų darbo diena trunka daugiau nei 10val./d., nes jie perkraunami namų užduotimis.

Vidutinės trukmės atmintis leidžia atsiminti informaciją iki 24–48 val. (ši atminties rūšis yra ypač išsivysčiusi studentams; pamėginkite paklausti studento, kuris išlaikė egzaminą, tų pačių dalykų, už kuriuos jis gavo 10, praėjus 3 dienoms po egzamino…). Ją patikrinti galima, paklausus ligonio apie kokius nors praeitą dieną buvusius įvykius, pvz., ką jis vakar valgė pietums. Tam, kad informacija būtų pervedama į vidutinės trukmės atmintį, reikalinga daug ilgesnė elektrinių impulsų reverberacija, kurią reikia palaikyti 2–12 minučių (pamėginkite šį sakinį perskaityti 17 kartų iš eilės…). Jos metu prasideda biocheminės reakcijos, kurios metu sinapsėse sintezuojamos naujos baltyminės makromolekulės ir neurospecifiniai baltymai. Eksperimentuose buvo išskirti ir tam tikri „atminties peptidai“, veikiantys posinapsinių membranų joninį laidumą. Šis atsiminimo etapas yra vadinamas konsolidacijos stadija. Konsolidacijos stadija – tai perėjimas į ilgalaikę atmintį. Ilgalaikė atmintis prasideda po šio periodo ir atsiminimai išlaikomi ilgiau, nei 24–48 val.

Doc. dr. Vilijos Gincevičienės ir dr. Danutės Milevičienės atliko tyrimus S. Nėries gimnazijoje, kur mokiniai labai užimti. Paaiškėjo, kad tada, kai iš vaikų labai daug reikalaujama, jie smarkiai „spaudžiami“, kai kurie jų ima visiškai neberuošti pamokų. Tuomet atviri vartai visoms blogybėms.

Atminties lavinimo nauda mokykloje