Remiantis Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto įgyvendinto tyrimo duomenimis (2015 m.), daugelis Lietuvos universitetų studentų nėra patenkinti studijų metu įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. Dauguma jų norėtų papildomų mokymų bei praktinių gebėjimų, kurie padėtų jiems užimti geresnę poziciją šiandieninėje darbo rinkoje.

Practice_The_Guarantee_Of_Success_Career_2

Lietuvoje jaunam žmogui įsidarbinti yra iš ties sunkus ir ilgas procesas. Tokį procesą lemia daug socialinių, kultūrinių, ekonominių ir švietimo priežasčių, bet vieną iš pagrindinių priežasčių galima išskirti ne pakankamai orientuotą į praktinį mokymą aukštąjį mokslą. Daugelis jaunuolių po mokyklos iškart siekia aukštojo mokslo, tačiau atėjus į aukštąją mokyklą, studentas pamato, jog yra gaunama daug kokybiškų ir naujų žinių,informacijos, bet mažai jų pritaikomumo praktinėje veikloje.

Tyrimo tikslas:

Išanalizuoti studentų požiūrį į Lietuvos aukštųjų mokyklų praktinį mokymą universitete bei papildomas praktines galimes kitose institucijose ir įmonėse.

Metodika:

Empiriniai tyrimų duomenų analizė, apklausa, dokumentų analizė, sisteminė analizė ir apibendrinimas.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Išsiaiškinti kokia yra studentų nuomonė apie šiandieninį aukštąjį mokslą
  2. Išanalizuoti studentų požiūrį į praktikų galimybes ar savanorišką veiklą
  3. Aptarti darbdavių požiūrį į jauną darbuotoją
  4. Palyginti užsienio šalių ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemą

Šiuolaikinėje darbo rinkoje tiek studentų, tiek darbdavių yra labai vertinamos praktinių įgūdžių kompetencijos. Šiandieną, greit besikeičiančioje žinių ir darbo visuomenėje, studentų praktinio mokymo nauda yra vis labiau akcentuojama darbdavių ir pačių studentų. MOSTA (mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) atliko suinteresuotųjų šalių tyrimą (2014), kuriame išsiaiškino, jog dauguma absolventų (86 proc), studentų (bakalaurai – 80 proc. magistrantai – 82 proc.) ir darbdavių (82 proc.) mano, jog studijos aukštosiose mokyklose turėtų orientuotis į praktinį specialistų paruošimą. (žr. priedas 1).

VšĮ Europos Socialinio Verslumo Ugdymo ir Inovatyvių Studijų instituto atlikto tyrimo metu buvo apklausti baigiamųjų kursų studentai iš trijų skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tyrimas parodė, jog net 49,3 proc. atsakiusiųjų yra tik iš dalies patenkinti aukštojoje mokykloje įgytomis žiniomis. business woman and the concept of successLikusieji, 43,3 proc. yra visiškai patenkinti, o 7,2 proc. yra nusivylę įgytomis žiniomis. Nors aukštųjų mokyklų atstovai teigia, jog jų misija yra ruošti mokslininkus, plataus mąstymo piliečius, o siaurą profesinę specializaciją jaunuoliai gali studijuoti profesinėse mokyklose. Priežasčių, kodėl aukštųjų mokyklų studijų kokybė yra tobulinta, bandė ieškoti ir MOSTA. Atliktame tyrime buvo nustatyta, jog daugelis studentų, dėstytojų ir darbdavių, administracijos mano, jog kokybei gerinti būtina studijas labiau orientuoti į pasirengimą profesijai, tobulinti studijoms skirtą materialinę bazę bei gerinti paskaitų dėstymo kokybę (žr.priedas 2). Tai rodo, jog visos suinteresuotosios šalys, darbo rinkos dalyviai supranta, jog efektyviam jaunimo integravimuisi į darbo rinką, būtina švietimo sistemos pertvarka.

Deja,  Lietuvoje jaunam žmogui be patirties įsidarbinti išties sunku – šalyje vis dar didelis jaunimo nedarbas. Anot statistikos departamento, 2014 m. pradžioje jaunimo nedarbo lygis tarp 15 -24 m. siekė 21,4 proc.

Norint pagerinti situaciją, jaunus žmones būtina skatinti mokytis visą gyvenimą ir stengti įgyti kuo daugiau kompetencijų ir patirčių. Įgūdžių ugdymas turėtų būti neatsiejamas nuo nuolatinio praktinių darbo įgūdžių tobulinimo. Labai svarbu jaunuolius įtraukti į neformalaus švietimo veiklas, stažuotes, praktikas, nes tik jos suteikia galimybe lengvai įgyti papildomų kompetencijų, patirčių ir įgūdžių. Instituto atliktas tyrimas parodė, jog 45,1 proc. yra dalyvavę kokioje nors savanoriškoje veikloje ar profesinėje praktikoje. Tai parodo, jog šiais laikais, jaunuoliai surpanta darbo rinkos tendencijas ir stengiasi patys formuoti savo karjeros kelią.

Daugelis apklausos dalyvių, klausime ,,Pasiūlymai, kas galėtų pagerinti situaciją dabartinėje Lietuvos darbo rinkoje” atsakė, jog padėti galėtų darbdavių atlaidesnis požiūris į neturinčius patirties jaunuolius bei suteiktos darbdavių didesnės galimybės praktikuotis pas juos su galimybe ateityje įsidarbinti. Jaunuoliai įsitikinę, jog toks bendradarbiavimas, darbdavių požiūrio keitimas, ateities kartos auginimas padėtų jaunuoliams lengviau įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Internship_ Trainings_OpportunitiesLietuvos Respublikos Užimtumo didinimo 2014 – 2020 m. programoje nurodytas punktas, siekiant užtikrinti būtent bendradarbiavimą su darbdaviais : ,,Siekiant užtikrtinti kokybę, labai svarbu jaunimui sudaryti palankias sąlygas įgyti konkrečių praktinių įgūdžių ir žinių realiose darbo sąlygose. Šiai sąlygai įgyvendinti  būtinas aktyvus darbdavių įsitraukimas” .

Daugelyje užsienio šalių, tokių kaip – Danija, Švedija, Škotija, Suomija ir t.t., daugelis aukštųjų mokyklų propoguoja į studentą orientuotą mokymą, kuris leidžia studentui įgyti daugiau patirties ir pritaikyti išmoktas žinias. Bolonijos proceso metu buvo nutarta, jog visos Europos šalys turėtų universitetuose diegti probleminį mokymą, kuris studentams leistų lengviau įsisavinti informaciją bei ją pritaikyti praktiškai. Praktikos galimybes, jei ne paskaitų metu, jaunuoliai stengiais įgyti savanoriaudami ar išvažiuodami į užsienį mokytis, stažuotis ar praktikuotis. Nors į Lietuvą atvyksta beveik dvigubai daugiau nei išvyksta Erasmus+ ar kitokių mainų programų studentų, Lietuvos studentai taip pat stengiasi išvykti ir pasinauoti galimybėmis įgyti patirties kitose šalyse.  Valstybė remia kosmopolitizmo idėją ir skatina jaunuolius išvykti ir vėliau, su naujom idėjom ir kompetencijom, grįšti į Lietuvą gyventi ir dirbti.

Practice_The_Guarantee_Of_Success_Career_Reikia pripažinti, kad vis dar per mažai išplėtota neformaliojo švietimo, darbo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema, todėl dažnai jaunuoliai nesiryžta imtis jokių veiklų, nes mano, jog gali būti neįvertinti. Būtina ir toliau plėtoti neformaliojo švietimo sistemą ir taip skatinti mokytis, įgyti praktikos, dalyvauti įvairuose mokymuose, veiklose, kurios papildytų jaunuolių asmeninius gebėjimus.