Tarpkultūrinis dialogas

Pasibaigė projektas „Tarpkulturinis dialogas – visuomenes ateities garantas“. Šiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1966 „Dėl finansavimo skyrimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-05-K priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“, buvo skirtos ES fondų lėšos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, iš viso 523.435,62 Lt.

Projekto metu buvo dėstomos šios temos pagal iš anksto paruoštą metodinę medžiagą:

Kultūrinių dimensijų modelis ir jo taikymas darbui su mokiniais, jaunimu

Tarpkultūrinio švietimo samprata

Tarpkultūrinių konfliktų sprendimas

 Tarpkultūrinio jautrumo raidos modelis ir jo taikymas darbui su mokiniais, jaunimu

Tarpkultūrinė komunikacija ir psichologija

Pedagogų ir tėvų paruošimas mainams

Mokinių pasiruošimas/paruošimas mainams

Pedagoginė tarpkultūrinio mokymo sistema

Kultūrų ypatumai ir kultūrinio identiteto raida

Lygių galimybių samprata ir įgyvendinimas

Žmogaus ir vaiko teisių raida ir apsauga

Tautinės mažumos ir migrantų integracija

Patyčių prevencija ir diskriminacija

Naujos visuomenės: daugiakultūrinės ar tarpkultūrinės

Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Vykdant apklausą buvo siekiama išsiaiškinti tikslinių grupių poreikius, o atsakymų pagalba parengti metodinę medžiagą. Išanalizavus apklausos rezultatus, galima daryti keletą išvadų:

Mokiniai turi daug draugų, tačiau patyčias patiria beveik 47 proc. Didžioji dalis – mokykloje ir būtent VI, VII ir VIII klasėje. Tie, kurie patiria patyčias, daugiausiai ir tyčiojasi iš kitų. Mokiniai netgi menkiausią neigiamą žodį ar veiksmą priima kaip patyčias. Todėl paskaitų metu būtina identifikuoti ir išmokti atskirti, kas yra patyčios, o kas ne. Kadangi tyčiotojais yra nurodomi ne tik klasiokai, vyresni mokiniai, bet ir mokytojai, būtina šia tema ir mokytojams skirti seminarą. Mokiniai norėtų specialistų pagalbos arba pasikalbėti su tėvais, todėl būtina psichologo konsultacija arba darbas grupėje mokiniai-tėvai.

Mokiniai susiduria su kitų kultūrų žmonėmis dažniausiai tarp draugų ar namuose, giminėje, o pagrindinė problema – kalbos.

Net 45 proc. mokytojų patiria patyčias.

Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų teigia esantys tolerantiški, tačiau kultūras vertina labai skirtingai, prasčiausiai – romus ir arabus. Būtina paskaitų metu supažindini su šiomis kultūromis, paanalizuoti neigiamas vertinimo priežastis.

Tarpkultūrinio jautrumo raidos modelius ir kultūrų dimensijų modelius darbui su mokiniais daugiausiai taiko MVGSAD.

Mokytojai, ŠPS ir MVGSAD labiau palaiko kultūros kaip ledkalnio modelį.

Su mainais daugiausiai susiduria jaunimo organizacijų nariai savo veikloje, o su kitų kultūrų žmonėmis – kultūros įstaigos darbuotojai (65 proc.), JO nariai (62 proc.), mokiniai (41 proc.), tėvai (34 proc.).

Net 93 proc. tėvų visiškai nesusiduria su mainais, todėl ši tema jiems nėra aktuali.

Pagrindiniai raktiniai veiksmažodžiai, apibrėžiantys tarpkultūrinį mokymąsi, yra bendrauti, pažinti, komunikuoti, sąveikauti, suprasti, o daiktavardžiai –bendravimas, tolerancija, pakantumas, pažinimas, lygybė.

Tarpkultūrinis dialogas – visuomenės ateities garantas Nr. VP1-2,2-ŠMM-05-K-01-114

Projekto koordinatorius

Viešoji įstaiga „Nauja kvalifikacija“

Partneriai

Šilutės r. Rusnės pagrindinė mokykla

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla

Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla

Kelmės r. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“

Anykščių r. kūrybos ir dailės mokykla

Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas

Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras

Viešoji įstaiga „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūra“

VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“

Projekto trukmė

2010 11–2012 08

Projekto tikslas

Projekto tikslas – skatinti tarpkultūrinio švietimo plėtrą, siekiant didinti visuomenės žinias ir įgūdžius bei sudarant sąlygas įvairioms visuomenės socialinėms grupėms mokytis ir įgyti tarp-kultūrines kompetencijas bei gebėjimus, reikalingus užtikrinant socialinę sanglaudą.

Trumpas projekto aprašymas

Globalizacija ir didėjantis kitataučių skaičius visuomenėje sukuria naujas socialines įtampas bei sąlygas plisti rasizmui, diskriminacijai, ne tolerancijai, patyčioms ir kitoms nepakantumo formoms. Pozityviems ir demokratiškiems visuomenės daugumos ir mažumos tarpusavio santykiams daugiakultūrinėje aplinkoje susiformuoti didelę įtaką turi tarpkultūrinis švietimas, skatinantis pažinimą, jautrumą kitų kultūrų, skirtingų požiūrių toleranciją bei supratimo atvirumą “kitokių” asmenų atžvilgiu. Trūkstant visuomenės tarp-kultūriniam sąmoningumui ugdyti reikalingų švietimo priemonių bus rengiama vertinimu paremta metodinė ir mokymų medžiaga bei organizuojami aktyvūs, mokymų inovacijas skatinantys tarpkultūrinio ugdymo mokymai Projektas reikšmingas tuo, kad prisideda prie švietimo politikos ES įgyvendinimo, nes mokymų metu įgytos žinios ir tarp-kultūrinės kompetencijos padės užtikrinti dialogą tarp skirtingų kultūrų ir tikėjimų, prisidės prie diskriminacijos, patyčių ir kt. nepakantumo formų prevencijos, teisinio sąmoningumo švietimas ir pasitikėjimo savimi skatinimas prisidės prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo bei įgūdžių ir gebėjimų tas teises apginti ugdymo. Projekto tikslinių grupių – mokinių, mokytojų, tėvų, švietimo pagalbos specialistų, mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojų, jaunų žmonių bei kultūros įstaigų darbuotojų švietimas skatins įvairių švietimo įstaigų, ne pelno siekiančių jaunimo, socialinių paslaugų organizacijų, kultūros institucijų bei verslo įstaigų bendradarbiavimą, sąlygos inovatyvių švietimo produktų atsiradimą Lietuvoje, skatinant mokymo (ugdymo) metodų, mokymo organizavimo ir sistemines inovacijas.