Visi didžiuojamės didvyriais ir jų žygdarbiais. Kodėl jie yra pasirengę rizikuoti gyvybe dėl kito žmogaus?

Simon Sinek lygina pasiaukojimo supratimo skirtumus kariuomenėje ir, pavyzdžiui, versle – kariuomenėje duodami medaliai tiems kariams, kurie yra pasirengę aukotis dėl kitų gerovės. Versle, priešingai, premijos siūlomos tiems darbuotojams, kurie aukojasi tam, kad geriau būtų verslui ir jo savininkui. Viskas vyksta atvirkščiai.

Jei neturite laiko žiūrėti viso video (45 min.), skaitykite žemiau pateiktą santrauką.

„Ar norėtumėte dirbti organizacijoje, kurioje galėtumėte visiškai pasitikėti ir žinoti, kad kiti žmonės, nesvarbu pažįstami ar ne, bet dirbantys kartu, yra pasirengę pasiaukoti, kad jūs išgyventumėte? Ir aš nekalbu apie gyvybės atidavimą – šiais laikais mes nenorime net pinigų paskolinti“.

Didvyriais ne gimstama, jais tampama. Mes stengiamės dėl savęs, tam, kad pasiektume laimės, garbės, džiaugsmo, meilės, pasitenkinimo jausmus. Visi šie jausmai yra chemiškai gaminami mūsų organizme. S. Sinek išskiria penkis esminius cheminius elementus, kurie atsakingi už mūsų jausmus ir net mūsų sėkmę, ir mano, kad viską galima paaiškinti biologiškai.

Vienas iš jų, endorfinas, yra skausmo malšintojas, kuris suteikia trumpalaikę euforiją. Jis gali išsiskirti bėgiojant ir įgaunant „antrąjį kvėpavimą“ ar vykdant užsibrėžtus planus. Sakoma, kad savo tikslus būtinai reikia užsirašyti ar kitaip materialiai pasižymėti. Šį patarimą galima taip pat įrodyti biologiškai. Pasak S. Sinek, žmonės yra visiškai orientuoti į vaizdus ir matomus dalykus. Tikslai turi būti matomi, tam, kad sukoncentruotume dėmesį į juos. Kai tikslas nėra aiškiai matomas ar bent užrašytas, yra labai sunku išlikti motyvuotam ir įkvėptam. Tie patys principai galioja ir verslų tikslams, pavyzdžiui, įmonės vizijai. Jau pats žodis yra nuoroda, kad tai turi būti aiškiai suprantamas ir vaizdingas tikslas, tačiau dažnai kompanijos savo vizijomis laiko siekius būti geriausiais, greičiausiai augančiais ar labiausiai gerbiamais. S. Sinek kritikuoja šias vizijas ir iškelia klausimą – „gerbiami kieno? Mamos, draugų, akcininkų? Kas gali žinoti?“.

Išgirdę viziją, mes turėtume gebėti aiškiai ją suprasti ir įsivaizduoti.

Dopamino cheminis junginys yra atsakingas už mūsų priklausomybes ir suteikia laimės jausmą, tačiau ilgainiui jo darosi vis sunkiau atsisakyti. Dopamino šaltinis yra alkoholis, tabakas, narkotikai, tačiau priklausomybę gali sukelti ir technologijos. „Juk jeigu atsikėlus norisi alkoholio, tai žmogus iš karto drąsiai vadinamas alkoholiku. O jei tik pramerkus akis griebiamas telefonas ir nepaleidžiamas iš rankų visą dieną, ar tai nėra priklausomybė?“

Šios priklausomybės simptomai yra išsiblaškymas, negebėjimas pabaigti darbų ir sukaupti dėmesio.

Dar viena priklausomybės rūšis, apie kurią dažniausiai negalvojame ir net nesuprantame, kad tapome priklausomi, yra priklausomybė nuo rezultatų ir pasirodymo darbe. Įmonės darbuotojams vis duoda skaičius, kuriuos reikia pasiekti, sumas, kurias reikia uždirbti – tai tikras dopamino šaltinis. Mes stengiamės vis labiau ir labiau, nes nebegalime sustoti, norime gauti dar šio laimės hormono. Dažnai paaukojamas laikas ar net santykiai, nesąmoningai siekiant gauti daugiau dopamino.

Taigi, galite pabėgioti ar pasiekti vieną iš tikslų ir gausite endorfino ir dopamino, tačiau nesijausite patenkinti ir tikrai laimingi, nes tam yra reikalingi serotoninas ir oksitocinas. Jie itin svarbūs elementai, kurie yra būtini geram lyderiui.

Serotoninas, lyderystės elementas, yra atsakingas už garbę ir statusą. Žmonėms reikia kitų pripažinimo, apdovanojimų, pagerbimo ceremonijų. Tada pasitikėjimas savimi kyla kartu su serotoninu ir sustiprina tarpusavio santykius tarp nugalėtojo ir to, kuris suteikia paramą ir palaiko proceso metu. Mes esame dėkingi žmonėms, kurie rūpinasi mumis. Geriausios komandos nežaidžia dėl pergalės, jos nori laimėti dėl trenerio, kad jis galėtų didžiuotis komanda. Vienintelė serotonino problema yra ta, kad mes galime jo gauti dirbtinai, pvz., nusipirkdami firminius ir brangius daiktus. Materialioje visuomenėje tai iš karto pakelia statusą ir įvaizdį, tačiau dirbtinai gautas serotoninas neatlieka pagrindinės funkcijos – nesustiprina jokių tarpusavio santykių.

Mes siekiame statuso dėl privilegijų, tačiau nepagalvojame, kokia yra to kaina, ko turime atsisakyti dėl lyderio vardo. Geras lyderis turi pamiršti egoizmą ir naudos sau siekimą. Lyderis yra tas, kuris dirba ir rizikuoja dėl kitų, nebijo pasiaukoti vardan savo darbuotojų saugumo ir pasitikėjimo. Svarbiausias vadovo uždavinys – puoselėti saugumo jausmą organizacijoje. Išorinių pavojų mes negalime išvengti, tačiau vidinės grėsmės yra kintančios ir priklausomos nuo lyderio sprendimų. Jei vadovai nesukuria saugumo jausmo savo darbuotojams, pastarieji yra priversti apsisaugoti patys – užuot savo laiką ir energiją investavę į darbą, kūrybiškumą, produkto vystymą ar į verslą, jie bando save apsaugoti.

Paskutinis sudedamasis sėkmės ir laimės elementas – oksitocinas. Tai meilės, pasitikėjimo, draugystės ir saugumo jausmas. Oksitocinas yra gaunamas fizinio kontakto metu, net per rankos paspaudimą, suteikiantį pasitikėjimą. Antras būdas gauti šio elemento – tai kilnūs ir dosnūs veiksmai, reikalaujantys laiko ir energijos, tačiau nieko nesitikint mainais atgal.

„Lyderis, kuris sako „Aš tau sumokėsiu daugiau“ nėra lyderis. Lyderis yra tas, kuris prisėda šalia tavęs ir paklausia, ar galiu kuo padėti“.

Penktasis elementas, kuris, deja, nepadeda, o kurio, atvirkščiai, turėtume vengti, yra kortizolis. Jis sukelia stresą, dėl jo mes tampame paranojiški, jaučiame baimę. Jis naikina galimybes augti ir tobulėti. Štai dėl ko itin svarbu darbo vietoje palaikyti ne tik fizinį, bet ir emocinį saugumą, nes tik taip galime išvengti vis didėjančio kortizolio kiekio, kuris paverčia mus nervingais, savanaudžiais, mažiau pasitikinčiais ir dosniais. Tokių „saugių“ organizacijų yra labai mažai, todėl mūsų darbai mus žudo, ir už tai atsakingi yra lyderiai.

Lyderystė nėra aukštesnė pozicija ar kategorija. Tai yra pasirinkimas, pasirinkimas rūpintis aplinkiniais ir suteikti jiems reikiamą saugumą ir pasitikėjimą.