Kartais mūsų mąstymas gali būti didžiausia kliūtis sprendžiant problemas.

Problema – kaip procesas

Jei žiūrėtume į problemos sprendimų paieškas kaip į procesą, galėtume išskirti 7 veiksmus:

  • Atpažinti problemą

    Nors šis etapas gali atrodyti kaip savaime suprantamas, tačiau dažniausiai jis nėra labai paprastas. Neretai esame linkę neigti problemas. Taip pat sunkumų gali kilti nustatant problemos priežastis ir šaltinį. Kai tai įvyksta, problemas sprendžiame neefektyviai arba visai nesprendžiame.

  • Apibrėžti problemą

    Kai problema identifikuota, ją reikia labai aiškiai suformuluoti ir apibrėžti. Tik tada galime pradėti ją spręsti.

  • Pasirinkti sprendimo strategiją

    Kitas žingsnis – pasirinkti tinkamą problemos sprendimo strategiją. Ji priklausys nuo situacijos ir individų asmeninių savybių. (Apie problemų sprendimo strategijas skaitykite žemiau).

  • Informacijos apdorojimas

    Prieš priimant sprendimą, turime apdoroti informaciją. Ką mes žinome arba ko dar nežinome apie problemą? Kuo daugiau informacijos surinksime, tuo tikslesnis ir labiau pamatuotas sprendimas bus priimtas.

  • Paskirstyti resursus

    Žinoma, ne visada turime pakankamai lėšų, žmogiškųjų išteklių spręsti visoms problemoms. Prieš pradedant jas spręsti, reikėtų nusistatyti prioritetus, kurios problemos yra „degančios“, o kurios tiesiog svarbios. Jei problema yra labai svarbi ir ją spręsti būtina nedelsiant, galima skirti daug resursų jos sprendimui, tačiau jei problema yra nereikšminga, tikriausiai nenorėsite švaistyti turimų resursų jos sprendimui.

  • Stebėti progresą

    Žmonės, efektyviai sprendžiantys problemas, stebi savo veiklos procesą, matuoja kaip jiems sekasi siekti tikslo. Jei progresas netenkina, ieškoma naujų problemos sprendimo strategijų.

  • Įvertinti rezultatus

    Kai problema išspręsta, reikėtų įvertinti, ar tai tikrai pats geriausias sprendimas. Tai galima padaryti iš karto, patikrinant ar sprendime neįsivėlė klaidų. Taip pat galima stebėti ir procesą tam tikrą laikotarpį, matuojant, ar tikrai buvo pasiektas norimas rezultatas.

Atpažinome problemą, ją įsiminėme, radome susijusios informacijos, identifikavome įvairius aspektus ir galiausiai įvardijome problemą. O kas toliau?

Galime pradėti taikyti problemų sprendimo strategijas:

Algoritmai

Ši strategija veiksminga, kai nėra labai daug įvairių galimų sprendimo būdų. Naudojami aiškūs žingsniai, vedantys prie teisingo atsakymo. Tačiau norint parengti tokią strategiją, gali reikėti daug laiko. Palyginimui -  Starbucks kavinių tinklo konfliktų sprendimo algoritmas ir Federalinių tyrimų biuro (angl. FBI) naudojama strategija derantis dėl įkaitų su pagrobėjais.

Euristika

Euristika (angl. heuristic) leidžia labai greitai spręsti problemas, remiantis savo ankstesne patirtimi. Jei vienas ar kitas būdas anksčiau mums padėjo panašioje situacijoje, neanalizuodami ir ilgai nesvarstydami galime žaibiškai rasti sprendimą. Tačiau šios strategijos ribotumas – galime savo „uždaryti dėžėje“ ir neieškoti alternatyvų. Vis tik, jei reikia greito sprendimo ar jei galimų sprendimo variantų yra labai daug – ši strategija gali būti tinkamiausia.

Klaidų bandymų metodas

Tiesiog bandydami ir žiūrėdami, ar mūsų pasirinktas sprendimas yra teisingas, galime rasti atsakymą. Šį metodą galima taikyti, kai yra mažai variantų, o klaidingi sprendimai nepridarys daug nuostolių.

Suvokimas

Ar kada teko netikėtai rasti sprendimą? Atrodytų, jog aplankė apšvietimas. Šis procesas įvyksta nesąmoningai, tačiau mūsų smegenys randa sprendimą, kuris buvo sėkmingas sprendžiant kitą, panašią, problemą.

Kliūtys sprendžiant problemas

Žinome procesą, sprendimo strategijas, tačiau ko reikėtų vengti ir kas gali sukliudyti sėkmingai sprendžiant problemas?

Fiksacija

Kai užsifiksuojame ir pradedame galvoti, kad daiktai turi tik vieną paskirtį. Šį reiškinį pastebėjo Geštalto psichologas Karl Duncker atlikęs eksperimentą, žinomą, kaip „žvakės problema„.

Netinkama arba klaidinanti informacija

Sprendžiant problemas, būtina atskirti tinkamą ir klaidingą informaciją. Netinkami duomenys paprastai veda prie netinkamo sprendimo. Kai problema itin sudėtinga, labai lengva susitelkti į klaidingą informaciją, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į šį aspektą.

Prielaidos

Spręsdami problemas, žmonės linkę daryti įvairias prielaidas apie galimas kliūtis ir sunkumus, nors dažnai tai tėra mūsų mintyse egzistuojantys kliuviniai.

Proto angažuotė

Kai galvojame, kad yra tik vienas teisingas atsakymas arba sprendimas. Ši nuostata susijusi su euristika ir gali būti greitas būdas sprendžiant problemas, tačiau tuo pačiu tai kelia pavojų užsidaryti  kitoms idėjoms.

Paskelbta 2014.07.15