Prevention Lab 2.0

Galutinis partnerių susitikimas

Š. m. rugsėjo 11­–12 d., Vilniuje ir Kaune, Lietuvoje įvyko ketvirtasis Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projekto „PreventionLab 2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“ (2011-1-ES1-LEO05-35900) partnerių susitikimas. Šį susitikimą surengė projekto partneris – organizacija VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ (Lietuva).

Susitikime dalyvavo visų projekto partnerių atstovai: Emília Moreira (ASIMAG), Tinko Stoyanov (INFOART), Brigit Cosemans and Lieven Eecklaert (PREVENT), Christian Marquardt (ZEPF), Edita Andriuškevičiūtė (VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“).

Pirmoji projekto partnerių susitikimo diena prasidėjo atstovų pasveikinimu ir informacija apie projekto eigą ir klausimus, problemas, kurios turės būti aptartos susitikimo metu. Vėliau buvo aptarta WP4 – PreventionLab 2.0 platformos vystymas – dar kartą diskutuota apie dizainą, vizualizaciją,  turinį, technines problemas, platformos naudojimo ypatybes, tikslines grupes, aptartos ir užrašytos esamos problemos ir klaidos; WP5 – buvo pristatytas vadovėlis, jo struktūra ir medžiaga; WP6 – įteisinimo strategijos ir jos metodologijos pristatymas; WP8 – nustatyti terminai atsakyti klausimynus projekto vertinimui.

Bendrai diskutuota apie galutinius vertimų ir ataskaitų terminus.

Antroji partnerių susitikimo diena – baigiamoji konferencija vykoKaune. Jos metu projekto partneriai iš Lietuvos, Ispanijos, Vokietijos, Belgijos ir Bulgarijos pristatė projekto rezultatus. Pranešimus psichosocialinių pavojų darbe, jų prevencijos ir tyrimų, inovacijų ir nuotolinio mokymo tematika skaitė atstovai iš įvairių Lietuvos institucijų (VDI, ESFA, VDU, KTU, LPSDA). Konferencijos organizatorius – VšĮ “Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas” – dėkoja konferencijos dalyviams ir dalinasi renginio akimirkomis!

Baigiamoji konferencija buvo filmuojama ir verčiama. Jos video įrašus galite rasti čia:

Trečiasis partnerių susitikimas

Š. m. gegužės 27­–28 d., Sofijoje, Bulgarijoje įvyko antrasis Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projekto „PreventionLab 2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“ (2011-1-ES1-LEO05-35900) partnerių susitikimas. Šį susitikimą surengė projekto partneris – organizacija Infoart (Bulgarija).

Susitikime dalyvavo visų projekto partnerių atstovai: Emília Moreira (ASIMAG), Borislav Stoyanov and Tinko Stoyanov(INFOART), Brigit Cosemans and Lieven Eecklaert (PREVENT), Thomas Jäger and Christian Marquardt (ZEPF), Simona Savickienė ir Edita Andriuškevičiūtė (VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“).

Pirmoji projekto partnerių susitikimo diena prasidėjo atstovų pasveikinimu ir informacija apie projekto koordinavimą ir administravimą. Vėliau buvo aptarta WP4 – PreventionLab 2.0 platformos vystymas – diskutuota apie dizainą, vizualizaciją,  turinį, technines problemas, platformos naudojimo ypatybes, tikslines grupes, numatomus platformos turinio vertimus į partnerių šalių kalbas; WP5 – buvo pristatytas vadovėlio vizija, numatoma struktūra ir ketinama talpinti medžiaga, taip pat vadovėlio vertimo terminai; WP6 – įteisinimo strategijos ir jos metodologijos pristatymas.

Antroji partnerių susitikimo diena buvo pradėta aptariant finansinius aspektus ir iškilusius klausimus, kurie susiję su jau pateiktomis ataskaitomis ir galutinės ataskaitos pateikimu. Aptartas audito vertinimas, pasakyti trūkumai ir pataisymai, kurių reikėtų paisyti teikiant galutinę ataskaitą.Vėliau pristatyti WP8 tarpinio vertinimo rezultatai, aptarta tolesnė su vertinimu susijusi veikla, nustatyti terminai ir pateiktas vidinio vertinimo tvarkaraštis. Antrosios susitikimo dienos pabaigoje diskutuota apie valorizaciją – projekto rezultatų panaudojimą ir jų viešinimą.

Antrasis partnerių susitikimas

Š. m. rugsėjo 4­–5 d., Landau, Vokietijoje įvyko antrasis Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projekto „PreventionLab 2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“ (2011-1-ES1-LEO05-35900) partnerių susitikimas. Šį susitikimą surengė projekto partneris – organizacija ZEPF (Vokietija).

Susitikime dalyvavo visų projekto partnerių atstovai: Emília Moreira (ASIMAG), Borislav Stoyanov (INFOART), Brigit Cosemans and Lieven Eecklaert (PREVENT), Thomas Jäger (ZEPF), Christian Marquardt (ZEPF), Simona Savickienė ir Edita Andriuškevičiūtė (VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“).

Pirmoji projekto partnerių susitikimo diena prasidėjo atstovų pasveikinimu ir informacija apie projekto koordinavimą ir administravimą. Vėliau buvo aptarti WP2 rezultatai – pristatyti kiekvienos partnerių šalies psichosocialinių pavojų darbo vietoje atvejų analizių pagrindiniai aspektai; WP7 – projekto viešinimo veiklos, socialiniai tinklai, spaudos priemonės; WP8 – aptartos ir pristatytos  vertinimo metodologijos, ypač atidžiai išanalizuotas vertinimo klausimynų tvarkaraštis. Didžioji pirmosios dienos susitikimo dalis buvo skirta finansiniams aspektams ir klausimams, susijusiems  projekto pirmųjų metų veiklomis ir galutinės finansinės ataskaitos pateikimu.

Antrąją partnerių susitikimo dieną buvo aptarti WP4 – PreventionLab 2.0 platformos vystymas, dizainas, turinys: patarimai, pasiūlymai ir diskusijos; WP3 – perkėlimo aspektai. Susitikimo pabaigoje diskutuota apie abiejų dienų darbus, nutarimus, susitarta dėl užduočių atlikimo terminų, Skype konferencijų datų iki kito susitikimo. Bendru partnerių sprendimu kitas susitikimas turėtų įvykti gegužės viduryje Bulgarijoje.

Pirmieji projekto rezultatai

VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ sėkmingai dalyvauja projekte „PREVENTION LAB 2.0: eContent Lab for Psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“ ir džiaugiasi pirmaisiais darbo rezultatais – informacijos šaltinių analize apie psichosocialinės rizikos prevenciją Lietuvoje.

Smurtas darbo vietose nėra naujai atsiradęs ar nežinomas reiškinys Lietuvoje. Žinia, fizinės jėgos prieš darbuotoją panaudojimas yra greičiau pastebimas, todėl fizinį smurtą yra lengviau priskirti smurtiniam įvykiui ir dokumentuoti kaip įvykusį faktą.

Lietuvoje tyrinėti smurtą darbe, kaip darbo aplinkos rizikos veiksnį, akcentuoti, kad tai yra saugos ir sveikatos darbe problema, pradėta visai neseniai – 2005 m. Tai metais Lietuvoje įsigaliojo „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai“, kurie įpareigojo Lietuvos darbdavius psichologinį smurtą, kaip ir kitus darbo vietos psichosocialinės rizikos veiksnius, identifikuoti, tirti, nustatyti ir imtis reikiamų priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta ar sumažinta. 2005 m. publikuotas pirmasis mokslinis straipsnis apie Lietuvoje darbo vietose patirtą psichologinį smurtą ir jo pasekmes sveikatai. 27 ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, naudojant vieningą metodiką atliktas ketvirtasis Europos darbo sąlygų tyrimas, kuris įgalino šalies smurto darbe rodiklius pamatyti Europos kontekste.

Psichosocialinės rizikos grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų Lietuvos darbuotojų (2008 m. duomenys), susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė apie 8,8 proc. tyrimų metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje. Priekabiavimas, patyčios, ujimas – šiandien dažnai naudojami siekiant „išguiti“ darbuotoją iš darbovietės. Mokslininkų žodyne netgi atsirado nauja šį reiškinį apibūdinanti sąvoka – mobingas – reiškianti „gaujos puolimą“.

2009 m. duomenimis, apklausus 1379 įvairiuose sektoriuose dirbančius respondentus, paaiškėjo, jog smurtą dažniau patiria mokytojai, sveikatos priežiūros, socialinių ir leidybos sričių darbuotojai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog anketa išryškino tik darbuotojų tarpusavio santykius, o santykiai su klientais į tyrimą įtraukti nebuvo. Kita vertus, psichologinį smurtą dažniausiai patiria daugiausia kontaktų su kitais žmonėmis, dažniausiai klientais, palaikančios profesijos: „Psichologinio smurto atžvilgiu pavojingiausios yra komunikaciniu požiūriu atviros profesijos“, – įsitikinusi B. Pajarskienė.

Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Pasak J. Vveinhardt, sveikintina yra Vokietijos praktika sprendžiant tokio pobūdžio problemas: „Jau prieš dešimt metų vokiečiai daugelyje įmonių turėjo mobingo konsultantų, kurie mobingo aukoms padėjo spręsti jų problemas. Sunku pasakyti, ar Lietuvoje įmanoma tokia praktika, dažnai nutinka taip, kad vadovas lygiai taip pat suinteresuotas žmogaus engimu ir išgujimu iš darbo vietos. Tokiu atveju mobingo konsultantas savo vaidmens neatliktų.“ Organizacijose ar įmonėse galėtų būti organizuojami atitinkami mokymai kolektyvui, kaip tam tikrose situacijoje padėti aukai. Nors didžioji dalis darbuotojų tiesiogiai neprisideda prie aukos užgauliojimų ir ujimo, tačiau stebi situaciją iš šalies, ir, neįdedami jokių pastangų tokią būseną nutraukti, tampa pasyviais dalyviais. Nors „lietuviškas“ problemos sprendimo mechanizmas jau yra sugalvotas – profesinės rizikos vertinimas – tačiau šiandien jis dar neveikia. „Šiandien darbdaviai dar nesuvokia, kad rimtas psichosocialinės darbo aplinkos vertinimas būtų naudingas ne tik jų darbuotojams, bet ir pačiai įmonei ekonomine prasme: žmonės taptų labiau motyvuoti, geriau dirbtų ir atsirastų didesnis ekonominis efektas“, – kalbėjo B. Pajarskienė.

Pagrindiniai Lietuvos norminiai teisės aktai, susiję su smurtu ir priekabiavimu darbe, yra:

Lietuvos Respublikos dabo kodeksas

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas

Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programa

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas

Profesinės rizikos vertinimo nuostatai

Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai

Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas

Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai

Psichosocialinė rizikos veiksniai – mobingas – egzistuoja. Tai liudija tiek tyrimai, tiek daugelio asmeninė patirtis. Tačiau ši problema vis dar dangstoma ir slepiama, vaikiškai tikintis, kad stipriai užsimerkus – ji išnyks. Organizacijos neįsileidžia tyrėjų, bijo, kad gauti rezultatai sugriaus jų reputaciją, o reklamos sukurtą spalvingą įvaizdį nudažys pilkai.

Mobingas sukelia neigiamus padarinius ne tik individų psichinei ir fizinei sveikatai, bet ir organizacijai: darbuotojų pravaikštos, jų kaita, produktyvumo ir darbo našumo smukimas, finansinių išlaidų atsiradimas, neigiamos reputacijos (įvaizdžio) formavimasis. Vakarų šalys nuostolius dėl mobingo ekonomikai, sveikatos, socialinės apsaugos sistemai skaičiuoja dešimtimis milijardų eurų, o pas mus tik viename Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumente pavyko rasti vos vieną užuominą apie mobingą, kuri buvo pavartota kaip sinonimas bauginimui. O įmonės, valstybinėse organizacijose mobingas dažniausiai suprantamas kaip konkurencija arba „natūrali atranka“.

Psichosocialinė rizika darbe pažeidžia asmens teises ir orumą, sukelia stresą, žaloja sveikatą. Toks elgesys yra nenaudingas niekam, nes neigiamas jo pasekmes patiria ir darbuotojai, ir darbdaviai, ir organizacijos. Galima teigti, kad šiuo metu Lietuva yra psichologinio smurto darbe problemos pripažinimo etape. Pripažinimo, kad smurtas darbo vietose egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar jis suvokiamas kaip problema, ar yra ignoruojamas.

Lietuvoje nėra vientiso teisinio akto, kuris tiesiogiai gintų nuo mobingo nukentėjusius asmenis, tačiau egzistuoja atskiri straipsniai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir ginantys nuo nežmoniško, žiauraus bei orumą žeidžiančio elgesio.

Kol kas mes galime pasidžiaugti tuo, kad mūsų šalyje jau kuriami teisiniai aktai, reglamentuojantys bausmes už psichologinio smurto išpuolius. 2007 m. balandžio 26 d. buvo pasirašytas Europos Komisijos komunikatas dėl priekabiavimo ir smurto darbe. Pradžia jau padaryta, belieka tikėtis, kad labai greitai bus atkreiptas tinkamas dėmesys į mobingo reiškinį organizacijose ir imtasi aktyvių veiksmų, suteiksiančių pagalbą emocinių teroristų aukoms.

Rašant straipsnį remtasi doc. dr. Jolitos Vveinhardt ir dr. Birutės Pajarskienės pasisakymais internete bei su psichosocialine rizika susijusiais įstatymais, statistika.

Pirmasis projekto PreventionLab 2.0 partnerių susitikimas

Š. m. vasario 14–15, Bilbao, Ispanijoje įvyko pirmasis Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projekto „PreventionLab 2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“ (2011-1-ES1-LEO05-35900) partnerių susitikimas. Šį susitikimą surengė projekto koordinatorius – organizacija ASIMAG (Ispanija).

Susitikime dalyvavo visų projekto partnerių atstovai: Emília Moreira (ASIMAG), Leire Monterrubio (ASIMAG), Borislav Stoyanov (INFOART), Brigit Cosemans (PREVENT), Lieven Eecklaert (PREVENT), Thomas Jäger (ZEPF), Christian Marquardt (ZEPF), Simona Savickienė (VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“).

Pirmoji projekto partnerių susitikimo diena prasidėjo atstovų pasveikinimu ir bendra informacija apie projektą. Vėliau buvo aptarti WP1, WP2, WP3 ir WP8 tikslai, uždaviniai, terminai, darbo planai ir atsakomybės.

Antrąją partnerių susitikimo dieną buvo aptarti WP1 finansiniai klausimai ir WP7 tikslai, uždaviniai, veiklos. Susitikimo pabaigoje diskutuota apie abiejų dienų darbus, bendrą projekto supratimą, susitarta dėl užduočių atlikimo terminų , skype konferencijų datų iki kito susitikimo. Bendru partnerių sprendimu kitas susitikimas turėtų įvykti rugsėjo 4–5 d. Landau, Vokietijoje.

Pradėtas įgyvendinti projektas PreventionLab 2.0

VšĮ „Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ yra viena iš partnerių, pradedančių vykdyti projektą „PreventionLab 2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“

Projekto koordinatorius

ASIMAG Servicos Empresariales, S.L. (Ispanija)

Partneriai

Zentrum für Empirische Pädagogische Forschung (zepf) (Vokietija)

Prevent vzw (Belgija)

Infoart (Bulgarija)

VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ (Lietuva)

Projekto trukmė

2011 10–2013 10

Projekto tikslas

Užkirsti kelią psichosocialinei rizikai darbe, sumažinant jos poveikį darbuotojams

Trumpas projekto aprašymas

Šių dienų darbo pasaulyje vyksta svarbūs pokyčiai, kurie veikia darbuotojų saugą ir sveikatą. Dėl šių pokyčių atsiranda naujų psichosocialinės rizikos veiksnių. Su darbo planavimu, organizavimu ir valdymu, taip pat su ekonominėmis ir socialinėmis darbo sąlygomis, įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo santykiais susiję rizikos veiksniai, didina įtampą ir gali rimtai pakenkti psichinei ir fizinei sveikatai. Todėl PreventionLab2.0eContent Lab for psychosocial risks at work prevention yra reikšmingas projektas, skirtas ne tik pagerinti visas minėtas sritis, bet kartu pasiūlyti skirtingų išteklių, norint paremti prevencines tikslinės grupės veiklas, tokių kaip: elektroninė knyga apie psichosocialinės rizikos prevencijos situaciją projekte dalyvaujančiose šalyse; kursų prieiga internete; publikacijos; mokymosi medžiaga; forumai, internetiniai dienoraščiai, susitelkę ties temomis apie psichosocialinės rizikos prevenciją darbe, kur besimokantieji gali pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi; seminarai, konferencijos internete ir t. t. Tuo pačiu metu, partneriai patobulins vadovėlį, naudingą ateities mokiniams/vartotojams, kadangi jame bus galima rasti visus nurodymus ir rekomendacijas, kaip naudotis praktine programa.

Projekto tikslinės grupės, kurios galės pagerinti savo įgūdžius arba pritaikyti naujos metodologijos išteklius, naudojant svarbiausią galutinį projekto rezultatą – psichosocialinės rizikos darbe instruktoriai; prevencijos atstovai; darbuotojai/tarnautojai, atsakingi už prevencijos veiklas įmonėse; taip pat psichologai; organizacijos, kurios dirba sveikatos ir saugumo sektoriuose.

PreventionLab2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention – projekto VISIONARY tęsinys. VISIONARY buvo projektas, skatinamas ZEPF 2000–2003 m., siekiantis sukurti tarptautinės ir konkrečios šalies interneto portalus apie smurto prevenciją mokyklose. Pagrindinis projekto rezultatas yra VISIONARY praktinė programa, leidžianti skirtingų šalių mokytojams, tėvams, mokiniams ir specialistams, pasidalinti skirtinga patirtį, susijusia su smurtu ir agresija mokyklose. Projektas PreventionLab2.0 eContent Lab for psychosocial risks at work prevention perduos praktinės programos metodikos požiūrį – vystys bendro ir dalyvavimo mokymosi vietą, kuri turės skirtingus išteklius psichosocialiniai rizikos prevencijai darbe.