Bedarbis

Integracija į darbo rinką

Tyrime dalyvavusios tikslinės grupės:

  • Socialinės rizikos ir (ar) likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 metų) – 100 asm;
  • Esami ir buvę vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai (16–29 metų) – 130 asm;
  • Neįgalieji (bet koks neįgalumo procentas) – 115 asm.

Analizuotos teritorijos:

Alytus Kaunas

Druskininkai Šiauliai

Marijampolė Klaipėda

Utena

Tikslas: išanalizuoti projekto tikslinių grupių poreikius ir esamą situaciją, perspektyvos konkuruoti darbo rinkoje atžvilgiu.

Uždaviniai:

  1. Nustatyti tikslinių grupių motyvacijos, socialinio bei ekonominio aktyvumo lygį;
  2. Identifikuoti tikslinių grupių problemas bei jų priežastis;
  3. Atlikti tikslinių grupių psichosocialinių kompetencijų ir bendrųjų įgūdžių vertinimą;
  4. Išsiaiškinti darbdavių nuomonę tikslinių grupių atžvilgiu;
  5. Apžvelgti darbo rinkos prognozes ir perspektyvas.

Atliekant analizę, taikyti šie tyrimo metodai:

  • Anketinė apklausa taikyta, siekiant išsiaiškinti tikslinių grupių atstovų nuomonę bei prožiūrį, vertinant jų situaciją;
  • Nestruktūrizuoto interviu metodas taikytas apklausiant globos įstaigų vadovus, taip pat socialinius darbuotojus bei specialistus, socialinius pedagogus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbuotojus;
  • Pusiau struktūrizuoto interviu metodas buvo naudojamas telefoninės apklausos metu, tiriant darbdavių nuomonę tikslinių grupių atžvilgiu;
  • Dokumentų analizė taikyta numatant darbo rinkos prognozes ir perspektyvas, remtasi teritorinių darbo biržų pateiktomis išvadomis.

DARBO RINKOS GALIMYBIŲ VERTINIMAS

Darbdavių nuomonės tikslinių grupių atžvilgiu vertinimas

Kiekvienoje iš projekte dalyvausiančių savivaldybių buvo apklausta iš viso 36 darbdaviai, įmonių vadovai. Duomenys surinkti telefoninių pokalbių metu pusiau struktūrizuoto interviu metodu.
Projekto tikslinių grupių specifika neleidžia plačiai nagrinėti darbdavių požiūrio į socialinės globos įstaigose augusius, kaip ir socialinės rizikos šeimose augusius asmenis, kadangi dauguma jų tiesiog nepristatytų darbdaviui tokios savo patirties. Jų atveju darbo rinkoje svarbiausiu faktoriumi išlieka žinių bei įgūdžių turėjimas.

Apklausti darbdaviai labai įvairiai vertina neįgaliųjų lygias galimybes dalyvauti darbo procese (įsidarbinti, gauti gerą atlyginimą, kilti karjeros laiptais ir kt.). Teigiamai vertina 25 proc., o iš dalies (priklausomai nuo negalumo laipsnio) – 33 proc. procentai. Likę tokiomis neįgaliųjų galimybėmis abejoja.

Daugiausia respondentų teigė, jog tokį jų požiūrį didžia dalimi lemia tam tikri visuomenėje egzistuojantys stereotipai, kad neįgalūs asmenys nesugeba dirbti, jiems reikia specialios priežiūros. Darbdavių nuomone neįgaliųjų darbo našumas mažesnis nei kitų darbuotojų, būdingas pasyvumas, neįgalus darbuotojas nesuinteresuotas savo darbo rezultatais, abejotina darbo kokybė, nepasirengęs dideliam darbo tempui, neadekvati reakcija į situaciją. Taip pat įtaką daro informacijos stoka apie priemones, skirtas socialinę atskirtį patiriančių asmenų kvalifikacijos kėlimui, pritaikymui prie konkretaus darbdavio poreikių taip pat valstybės subsidijuojamas negaliųjų užimtumo programas. Viena iš priemonių yra socialiniai projektai, kurių metu darbdavys turi pakankamai laiko įsitikinti darbuotojo gebėjimais atlikti darbą (suteikiant jam praktikos vietą), o pasibaigus projektui ar programai padidinamos turinčio negalią asmens galimybės likti toje darbo vietoje.

Paklausti, ar turi informacijos apie minėtas priemones, skatinančias įdarbinti asmenis su negalia, daugiau kaip pusė (58,3 proc.) apklaustų darbdavių atsakė, jog nežino, žino mažai, arba nesidomėjo.
Apklausos dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, ar tokios kvalifikacijos tobulinimo profesinių bei bendrųjų įgūdžių suteikimo programos, orientuotos į konkretaus darbdavio poreikį skatina kurti darbo vietas žmonėms su negalia. Tik 16,7 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, 33,3 proc. – laikėsi negatyvios pozicijos ir 50proc. neturi nuomonės. Tokius rodiklius lemia ir anksčiau minėta informacijos stoka.

Didesnė dauguma (75 proc.) darbdavių iki šiol nežino arba mano, kad įmonė, priėmusi į darbą asmenį su negalia turi nepakankamai lengvatų. Kad lengvatų pakankamai, mano 25 proc. apklaustųjų.

Darbdavių nuomone, norintiems įsidarbinti reikia profesinės reabilitacijos. Atskiros kvalifikacijos kėlimo priemonės negaliesiems įmonėse taikomos labai retai, todėl tam ir pasitarnauja minėtos priemonės bei projektai.

Tarp dažniausiai apklausos metu darbdavių paminėtų gebėjimų, kurių jų nuomone trūksta negalią turintiems asmenims vyravo komunikabilumo ir profesinės kompetencijos bei socialinių įgūdžių stoka.

Darbo rinkos prognozės ir perspektyvos

Remiantis projekte dalyvausiančių miestų darbo rinkos prognozėmis, buvo bandoma išsiaiškinti įsidarbinimo perspektyvas kiekviename jų.

Alytaus teritorinė darbo birža, siekiant atskleisti ir numatyti galimus darbo rinkos pokyčius, po darbdavių apklausos pateikė išvadas, iš kurių matyti, jog ateinančiais metais darbo pasiūlymų skaičius išliks aukštas visuose ekonomikos sektoriuose, bus užregistruota beveik 9000 laisvų darbo vietų. Penktadalis įmonių mano, kad gamybos ar teikiamų paslaugų poreikis augs ir tik šeštadalis laukia mažėjimo. Metams į priekį planuojama įregistruoti 6 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 65 proc. – aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams ir 15 proc. nekvalifikuotiems darbininkams. Taigi, matome, jog didelę reikšmę įsidarbinant turės profesiniai bei bendrieji gebėjimai. Alytuje didžiausia paklausa bus tarptautinio ir vietinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavimo vadybininkų, maisto pramonės įmonių aptarnaujančio personalo, pardavėjų, salės darbuotojų, taip pat siuvimo technologų, draudimo agentų, medkirčių, suvirintojų, medienos apdirbimo staklių operatorių.
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis 3 iš 5 yra paslaugas teikiančios įmonės, kas ketvirta – pramonės įmonė. 47,4 proc. Darbo biržos apklausoje dalyvavusių darbdavių numato investicijas į įmonių plėtrą, daugiausiai paslaugų sektoriuje, bei mažose įmonėse, kuriose dirba nuo 5 iki 19 darbuotojų. Metų bėgyje investuoti į įmonių plėtrą planuoja 60,3 proc. įmonių. Didžiausias darbo vietų steigimas planuojamas paslaugų ir pramonės įmonėse – 81 proc. Paslaugų sektoriuje bus įsteigtos 399 naujos darbo vietos:

  • Transportas ir saugojimas – darbo vietos sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojams;
  • Didmeninė ir mažmeninė prekyba – darbo vietos pardavėjams, salės darbuotojams, pardavimo vadybininkams;
  • Administracinė ir aptarnavimo veikla – verslo vadybininkams, apsaugos darbuotojams.

Darbdaviai paklausti apie poreikį profesiniam mokymui, labiausiai akcentavo, jog paslaugų sektoriuje didžiausias poreikis bus pardavėjų, salės darbuotojų, virėjų ir E kategorijų vairuotojų. Pramonės įmonėse išaugs poreikis pardavėjų, medienos apdirbimo staklių operatorių, baldžių. Žemės ūkyje – traktorininkų. Taigi, orientuojamasi į kvalifikuotus darbininkus.

Marijampolės teritorinė darbo birža prognozuoja, kad 2011 metų pabaigoje mažės jaunimo nedarbas, šios grupės atstovai bus papildomai remiami, papildomai skatinamas jaunimo įsidarbinimas. Didžiausia dalis visų darbo pasiūlymų – paslaugų sektoriaus, maisto bei metalo gaminių ir įrengimų gamybos įmonėse. Pagal darbo vietų struktūrą atskirose ekonominės veiklos srityse prognozuojama, kad didžiausią dalį – 51 proc. darbo pasiūlymų pateiks paslaugų sektoriaus darbdaviai, apie 29 proc. – pramonės, 12 proc.– statybų ir 8 proc. žemės ir miškų ūkio sektoriaus darbdaviai. Vidutiniškai per mėnesį numatoma įdarbinti per 700 asmenų. darbdaviai įregistruos 5800 laisvų darbo vietų, iš jų daugiau kaip 70 proc. bus skirtos nuolatiniam darbui.

Utenoje daugiausiai darbuotojų turėtų priimti pramonės ir statybos sektorių įmonės (atitinkamai 40 ir 34 proc.), mažiausiai žemės ūkio (5 proc.). Šie rezultatai leidžia tikėtis statybų sektoriaus, labiausiai nukentėjusio nuo krizės, atsigavimo.

Prognozuodami 2011 m. situaciją respondentai išskyrė galimą aptarnavimo darbuotojų ir kvalifikuotų darbininkų trūkumą. Tikėtina, kad ateityje labiausiai truks tarptautinio ir vietinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavėjų, salės darbuotojų, siuvėjų, kvalifikuotų plataus profilio statybininkų. Šias kvalifikacijas ar darbo patirtį turintys asmenys, turės didesnes galimybes įsidarbinti. Metų bėgyje prognozuojama įregistruoti 6 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 63 proc. — aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams ir 31 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.
Remiantis Kauno teritorinės darbo biržos atliktomis apklausomis ir prognozėmis, daugiau nei pusė įmonių tikisi išlaikyti tuos pačius gamybos tempus, o kas antras darbdavys planuoja gamybos augimo perspektyvą. Per metus darbdaviai įregistruos apie 23,3 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausia darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėse. Pagal išsilavinimą darbdaviai planuoja priimti 65 proc. – su profesiniu išsilavinimu, 26 proc. – nekvalifikuotų darbininkų, ir tik 9 proc. – su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu išsilavinimu. Matome, jog profesinį įssilavinimą turinčių potencialių darbuotojų poreikis augs.

Pagal ekonomines veiklas naujai įsteigtų darbo vietų skaičius pasiskirstys: 37 proc. darbo vietų sudarytų pramonės sektoriaus įmonėse, t.y. maisto produktų ir gėrimų, tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo, baldų gamybos, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių įmonėse; 34 proc. – paslaugų sektoriuje, t. y. didmeninės, mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, variklinių transporto priemonių prekybos bei remonto įmonėse bei kitoje aptarnavimo veikloje.

Analizuojant Klaipėdos ir Druskininkų miestų situaciją, remiantis teritorinių darbo biržų duomenimis, didelę įtaką turės jų turimas kurortinių miestų statusas. Metų bėgyje planuojamas viešbučių ir restoranų atsigavimas šiuose miestuose. Kaip ir anksčiau nagrinėtose savivaldybėse, didžiausia dalis visų laisvų darbo vietų bus paslaugų sektoriuje – jos sudarys apie 65 proc. Teritorinių darbo biržų atlikti darbo rinkos situacijos kaitos tyrimai rodo, kad šiuose miestuose netrukus ims trūkti kvalifikuotų darbuotojų aptarnavimo sferoje (ypač kambarinių, virėjų-padavėjų, padavėjų-barmenų, baldininkų) bei kitose srityse. Bus plėtojama kurortų sveikatinimo, turizmo ir rekreacijos veikla, didinamas patrauklumas verslui ir investicijoms. Darbdavių poreikiai orientuoti į paslaugų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Apibendrinant darbo rinkos tendencijas, verslo prognozės rodo, kad didžiausią bedarbių skaičiaus mažinimo naštą visose analizuotose teritorijose prisiims paslaugų ir prekybos sektoriai, daugiausiai transporto ir aptarnavimo veiklose. Tarp paklausą turinčių vyraus krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavėjų, salės darbuotojų, padavėjų-barmenų, virėjų specialybės. Tai lemia bedarbiais tapusių kitų sektorių darbuotojų perkvalifikavimo būtinumą. Specialybės neįgijusiems asmenims šie rodikliai rodo kokius profesinius įgūdžius jiems vertėtų įgyti, norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

TYRIMO REZULTATAI

  1. Dauguma globos įstaigų auklėtinių, taip pat jau palikusių globos institucijas asmenų bei socialinei rizikai priskirtų apklaustųjų mokosi pagrindinėse, vidurinėse ar profesinėse ugdymo įstaigose. Jau dirbančiųjų tik labai menka dalis. Šių grupių atstovai menkai motyvuoti konkuravimui darbo rinkoje, darbo paieškos galimybes vertina labai menkai. Savo ateities perspektyvų baigus atitinkamą ugdymo įstaigą neįsivaizduoja. Neretai šie jaunuoliai turi mokymosi problemų. Nemaža dalis jų iš mokyklos išeina neįgiję išsilavinimo, jie nėra skatinami tęsti mokslo, suėjus 16 metų. Tokia savo padėtimi didžioji dauguma nėra patenkinti. Svarbu pastebėti, jog dažniausiai jie neturi mėgiamo laisvalaikio užsiėmimo, nelanko jokių užimtumo būrelių ir nėra/nebuvo įtraukiami ar įsitraukę į jokią socialinę ar papildomą veiklą. Tokių rodiklių priežastingumas neatsiejamas nuo motyvacijos nebuvimo, siauros pasaulėžiūros, menko žingeidumo ir bendruomeniškumo, orientacijos socialinėje aplinkoje stokos.Negalią turintys apklausti asmenys, visgi, noriai buriasi į draugijas, organizuojasi bendrą kolektyvinę veiklą. Tačiau neįgaliųjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, galime vertinti negatyviai. Rodikliai rodo, jog didžioji dauguma šios grupės atstovų yra užsiregistravę teritorinėse darbo biržose, tačiau neįgalieji čia registruojasi tik tam, kad galėtų gauti socialines garantijas, tačiau nėra motyvuoti ieškoti darbo.
  2. Daugelis globos įstaigų auklėtinių, jau palikusių globos įstaigas jaunuolių, socialinės rizikos šeimose augusių vaikų, taip pat negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų gyvena iš gaunamų pašalpų bei socialinių išmokų. Taigi, nedarbas ir motyvacijos darbui nebuvimas – pagrindinė visų tikslinių grupių problema. Kaip viena iš svarbiausių menko suinteresuotumo priežasčių – dažnai gaunamas mažas atlyginimas, kartais net mažesnis už socialines išmokas, taip pat baimė jas prarasti, tapus aktyviais darbo rinkos dalyviais. Kitos svarbios priežastys – tai jų pačių pasyvi pozicija darbo paieškos atžvilgiu ir kryptingos motyvacijos stoka, nenoras dirbti ir kvalifikacijos, žinių, įgūdžių bei išsilavinimo neturėjimas. Šių asmenų integracijos į darbo rinką problemos sprendimą apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra sukurto efektyvaus mechanizmo, kurio veikla būtų paremta suinteresuotų institucijų socialine partneryste ir skirta profesinio parengimo bei integracijos į darbo rinką kryptingam rengimui ir užtikrinimui. Daugelis šių grupių atstovų yra nusivylę įvairių priemonių teikiamomis galimybėmis, įgyti kvalifikaciją, nes išėjus mokomuosius kursus, kaip jie teigia „yra paliekami likimo valiai“, darbo pozicijos nėra užtikrinamos. Būtina atkurti tokių asmenų motyvaciją, darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.
  3. Socialinės vaikų globos namų auklėtiniai, taip pat jau išėję iš globos namų jaunuoliai bei socialinės rizikos vaikai savo socialinius įgūdžius vertina kur kas žemiau, nei neįgalieji. Tokius rodiklius lemia tai, jog šių grupių atstovai yra labiau izoliuoti nuo aplinkos, jie vengia kontakto su išoriniu pasauliu, todėl stokoja interpersonalinių (sąveikos su kitais) įgūdžių, būtent – kontaktų užmezgimo, tarpusavio sąveikos sukūrimo, konflikto sprendimo, streso įveikos, bendradarbiavimo įgūdžių. Neįgalieji labiau buriasi į draugijas, bendrijas, vienijančias neįgaliuosius pagal pomėgių rūšis (pvz. Neįgaliųjų jojimo, sporto organizacijos ir kt.), pagal neįgalumo formą (diabetu sergančiųjų draugijos, Bechterevo liga sergančiųjų bendrijos ir kt.). Susibūrę draugijose organizuojasi, užsiima bendra veikla (įvairūs muzikos ansambliai, mezgimo, kulinarijos būreliai, kompiuteristų klubai ir kt.). Tai sąlygoja nuolatinį neįgaliųjų įvairių socialinių gebėjimų ir įgūdžių vartojimą bei lavinimą. Daugelis jų turi geresnius komunikacinius gebėjimus, sprendimo priėmimo, emocinės raiškos įgūdžius ir kt. Tačiau toli gražu ne visi. Taigi, analizės koeficientai rodo, kad egzistuoja reikšmingas dalyvavimo veikloje bei socialinių įgūdžių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ryšys, kadangi absoliuti dauguma žemiau vertinančių savo socialinius įgūdžius, buvo socialiai neaktyvūs, nedalyvavo jokioje užimtumo veikloje.Vertinant bendruosius įgūdžius ir kompetencijas, pastebėtina, jog šių įgūdžių visoms tikslinėms grupėms trūksta. Globos namų auklėtiniai, taip pat jau išėję iš globos namų jaunuoliai bei socialinės rizikos vaikai stokoja šių įgūdžių dėl patiriamų mokymosi nesėkmių. Šios grupės atstovai neretai vengia lankyti bendrojo ugdymo įstaigas, dėl ten patiriamų sunkumų, negebėjimo susikaupti, emocinės būsenos, santykių su aplinkiniais. Prastai lankydami mokyklą, neįgija arba įgyja silpnus bendruosius įgūdžius, ko pasekoje susiduria su problemomis tęsiant mokslą ar įgyjant profesiją. Neįgaliųjų sudėtingą padėtį vertinant bendruosius įgūdžius (kompiuterinis raštingumas, užsienio kalba ir kt) lemia retas jų taikymas, nenaudojami įgūdžiai silpsta. Be kita ko, daugelis apklaustų neįgaliųjų išsilavinimą buvo įgiję sąlyginai seniai, todėl čia svarbus būtų tiek bendrųjų įgūdžių tobulinimas, tiek profesinis perkvalifikavimas.
  4. Darbdaviai išankstinės susiformavusios nuomonės į socialinės globos įstaigose augusius asmenis, kaip ir socialinės rizikos šeimose augusius vaikus neturi, kadangi dauguma jų tiesiog nepristatato darbdaviui tokios savo patirties. Jų atveju darbo rinkoje svarbiausiu faktoriumi darbdavių akimis išlieka žinių bei įgūdžių turėjimas. Darbdavių nuomonė neįgaliųjų lygių galimybių dalyvauti darbo procese (įsidarbinti, gauti gerą atlyginimą, kilti karjeros laiptais ir kt.) klausimu įvairialypė. Jų požiūrį didžia dalimi lemia tam tikri visuomenėje egzistuojantys stereotipai, kad neįgaliųjų darbo našumas mažesnis nei kitų darbuotojų, būdingas pasyvumas, neįgalus darbuotojas nesuinteresuotas savo darbo rezultatais, abejotina darbo kokybė, nepasirengęs dideliam darbo tempui, neadekvati reakcija į situaciją. Taip pat rezultatai rodo, jog darbdaviams trūksta informacijos apie priemones, skirtas socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką. Dalis darbdavių pasinaudotų tokių priemonių teikiamomis galimybėmis. Atskiros kvalifikacijos kėlimo priemonės negaliesiems įmonėse taikomos labai retai, todėl projektai, skirti profesinei kvalifikacijai įgyti bei profesinei rebilitacijai, labai padidintų galimybę socialinę atskirtį patiriančių asmenų konkuruoti darbo rinkoje. Darbdaviai teigiamai vertina praktikos suteikimą prieš įdarbinant, nes tai sudarytų sąlygas įsitikinti kandidato socialinių, bendrųjų bei profesinių gebėjimų tinkamumu. Minėtų įgūdžių darbdavių nuomone stokoja socialinę atskirtį patiriantys asmenys.
  5. Verslo prognozės rodo, kad didžiausią bedarbių skaičiaus mažinimo naštą visose analizuotose savivaldybėse prisiims paslaugų ir prekybos sektoriai, daugiausiai transporto ir aptarnavimo veiklose. Tarp paklausą turinčių vyraus krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavėjų, salės darbuotojų, padavėjų-barmenų, virėjų specialybės. Tai sąlygoja bedarbiais tapusių kitų sektorių darbuotojų perkvalifikavimo būtinumą. Specialybės neįgijusiems asmenims šie rodikliai rodo kokius profesinius įgūdžius jiems vertėtų įgyti, norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.