Ar svarbu, kuo tikime ir ką galvojame?

Vertybės ir įvaizdis

Organizacijos turėtų vadovautis savo įsitikinimais ir tokiu būdu pritraukti žmones, kurie turi tas pačias vertybes. Net menkiausia užuomina, kad įmonė meluoja, žmogų iš karto priverčia abejoti, nebetikėti, kadangi nėra žodžių ir veiksmų vientisumo.

Dažnai girdime, kaip patobulinti dizainą, kaip geriau vadovauti, kaip labiau pažinti klientus, tačiau Simon Sinek, dviejų knygų autorius, labiausiai žinomas dėl paprasto, bet veiksmingo modelio efektyviai lyderystei ugdyti, iškelia dar vieną, jo nuomone, daug svarbesnį ir gan provokuojantį klausimą – kaip padėti žmonėms vystytis ir judėti į priekį?

Šis straipsnis parengtas pagal Simon Sinek išsakytas mintis žemiau pateiktame video. Jei neturite laiko žiūrėti visą video, skaitykite toliau.

Žmonės yra priklausomi nuo sugebėjimų kurti bendruomenes, t.y. žmonių grupes, kurios turi tas pačias vertybes ir įsitikinimus. Pasak S. Sinek, bet kuri įmonė taip pat turėtų būti žmonių grupė, kurią vienija bendros vertybės ir įsitikinimai. Verslininkai privalo rizikuoti, eksperimentuoti ir bandyti naujas galimybes be baimės suklysti. Pasitikėjimas yra būtinas komponentas, kad šie gebėjimai būtų ugdomi. S. Sinek turi aiškų nusistatymą, kaip to pasiekti – „apsupti save žmonėmis, kurie tiki tais pačiais dalykais, kuriais tiki tu. Tada pasitikėjimas bus neabejotinai sukurtas“.

Visi žmonės yra skirtingi ir dirbdami kartu jie turi daugiau galios išnaudoti stipriąsias puses. Skirtingos nuomonės, patirtys, įgūdžiai sukuria įvairovę, kuri padeda išspręsti problemas ir į tą pačią situaciją pažiūrėti iš skirtingų perspektyvų, tačiau visus šiuos ypatumus privalo jungti pasitikėjimas ir bendri įsitikinimai.

Kyla klausimas, kaip sukurti pasitikėjimo jausmą? S. Sinek tvirtina, kad tai yra įgimtas žmogaus instinktas – ieškoti ir rasti žmonių, kurie turi panašias vertybes. Vienintelė problema – tai nėra pamatuojama ir aiškiai matoma, todėl turime ieškoti simbolių, kurie patvirtintų mūsų nuojautą apie žmogaus įsitikinimus. Kiekvienas mūsų priimtas sprendimas yra būdas parodyti, kas mes esame ir kuo tikime, todėl itin svarbu savo poelgiais parodyti tikrąsias mūsų vertybes. Tik taip galime atrasti žmones, vertus pasitikėjimo. Klaidingą informaciją perduodantys simboliai, t.y. veiksmai ir žodžiai, atkreipia aplinkinių dėmesį, tačiau neleidžia sukurti pasitikėjimo.

Tas pačias bendravimo taisykles turėtume taikyti ne tik asmeniniame gyvenime, tačiau ir versle. Norėdamas tai įrodyti, S. Sinek pateikia du skirtingus žmonių elgesio pavyzdžius. Visų pirma, pabandykite įsivaizduoti, kad klausiate artimo draugo, kaip turėtumėte rengtis, elgtis, kalbėti, tam, kad labiau patiktumėte jam. Galima net neabejoti, kad atsakymas bus „tiesiog būk savimi“. Keista, tačiau šio principo versle nesilaikoma. Autorius stebisi ir laiko absurdiškais daromus rinkos tyrimus ir bandymus išsiaiškinti, ko nori klientas, tam, kad įmonė galėtų užsiimti poziciją rinkoje ir tapti išskirtine. Organizacijos turėtų vadovautis savo įsitikinimais ir tokiu būdu pritraukti žmones, kurie turi tas pačias vertybes. Net menkiausia užuomina, kad įmonė meluoja, žmogų iš karto priverčia abejoti, nebetikėti, kadangi nėra žodžių ir veiksmų vientisumo.

SIMBOLIAI

Žmonės, kaip ir įmonės, gali kurti simbolius, kurie atspindi jų požiūrį. Vartotojai prekiniu ženklu nori parodyti, kuo jie tiki, kas jiems yra svarbu. Mes naudojamės verslo siunčiamomis žinutėmis, tam, kad parodytume, kas esame, ir aplink mus visuomet yra žmonės, produktai, kurie kažką pasako apie mus.

Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį pabrėžia S. Sinek, yra kilnumas ir pagalba kitiems. Žmonės yra labiau linkę pasitikėti tais, kurie yra pasiruošę mums padėti. „Aš nekenčiu tos visos pagalbos sau industrijos. „Kaip galėčiau tapti laimingu?“, „Kokie yra 5 žingsniai tam, kad tapčiau milijonieriumi?“, „Kokie yra 7 žingsniai iki norimos karjeros?“ Aš, aš, aš. O kaip žmonės šalia mūsų? Kokie yra 5 žingsniai, padėsiantys vyrukui sėdinčiam šalia tavęs?“

Žmogus gali būti laimingas dėl savo darbo, gali jaustis sujaudintas dėl savo pasiekimų, tačiau tam, kad pasiekti pasitenkinimą, yra būtina padėti kitiems. Autorius pateikia statistiką, kad 90% žmonių nesijaučia patenkinti savo darbu. Jo nuomone, tai ne dėl darbo pobūdžio ar užmokesčio, tai dėl to, kad darbuotojai nebendrauja su kitais ir nebando jiems padėti.

Pasitenkinimą galima ir nusipirkti, pavyzdžiui, aukojant. Aukodamas žmogus nusiperka pasitenkinimo ir kilnumo jausmą. Neaukodamas gali jaustis blogai ar nejausti nieko, bet niekada nesijausi gerai. Benamiai nuolat galvoja apie save, prašydami išmaldos su ženklu rankose, informuojančiu apie juos kankinančias ligas, alkanus vaikus ar blogas gyvenimo sąlygas. Dėmesys nėra kreipiamas į aukotoją. Autorius atliko eksperimentą, pakeisdamas benamės tipinę išmaldos prašymo lentelę į šiek tiek kitokią, su užrašu, orientuotu į aukotoją – „Jei aukoji tik kartą per mėnesį, prašau, kitą kartą pagalvok apie mane“. Minėtoji benamė įprastai per dieną surinkdavo 20 – 30 dolerių, tačiau su pakeistu ženklu, ji surinko 40 dolerių per dvi valandas. Šis principas yra sėkmingas visose srityse – nukreipkite dėmesį nuo savęs į aukotoją, lankytoją, pirkėją, klientą, vartotoją. Svarbiausi yra jie, ne jūs.

ŽMONĖS ir VERSLAS

Mes esame socialiniai gyvūnai ir mūsų išlikimas priklauso nuo gebėjimo sukurti pasitikėjimu paremtus santykius. Žmonėms nerūpi produktai, jų dizainas, marketingas – jiems svarbu rasti būdą, kaip parodyti savo įsitikinimus ir vertybes. Klientai, darbuotojai, pirkėjai – visi jie žmonės, taigi, nesuprantant žmonių – neįmanoma suprasti verslo.