tolerance_page-bg_11496

Visuomenės (ne)tolerancija

VšĮ “Nauja kvalifikacija” vykdė moksleivių, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų bei tėvų apklausą projekto “Tarpkultūrinis dialogas – visuomenės ateities garantas” tikslinių grupių poreikių nustatymui prieš pradedant rengti metodinę medžiagą.

Iš viso apklausoje dalyvavo 1962 mokinių iš penkių partnerių mokyklų (Rusnės pagrindinė m-kla, Daugų Vlado Mirono gimnazija, Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. m-kla, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė m-kla). Mokinių anketos buvo analizuojamos pagal klases, nes pamokos bus dėstomos kiekvienai klasei parengiant atskirą metodiką, todėl siekiama išssiaiškinti kiekvienos klasės poreikį atskirai.

Atliekant analizę paaiškėjo, jog daugiausiai patyčių patiria VI, VII ir VIII klasės moksleiviai (1 pav.). Keisčiausiai yra tai, jog daugiau nei 53 proc. mokinių pažymėjo, jog yra mėgstami mokykloje ir turi daug draugų. Todėl nelogiška, jog mokinys, turintis daug draugų, patiria patyčias. Praktikoje dažniausiai skriaudžiami tie, kurie neturi draugų, yra atstumti, užsisklendę savyje. Šiuo atveju netgi visi pažymėjimo, jog jų santykiai su tėvais yra geri, bet vis dėlto norėtų su tėvais pasikalbėti. Šie neatitikimai leidžia teigti, jog mokiniai sunkiai identifikuoja, kas yra patyčios, kokie jų santykiai su tėvais, mokytojais, draugais, kas apima sąvoką “draugai”. Šie rezultatai rodo, jog būtina mokiniams padėti atpažinti patyčias, suvokti savo santykius su aplinkiniais, įvertinti, kas yra draugas, o kas tik pažįstamas.

1-pav

1 pav. Patyčias patiriančios klasės

Taip pat šie moksleiviai daugiausiai norėtų specialistų pagalbos. Todėl vykdant projektą būtina psichologo konsultacija arba užsiėmimai, tiesiogiai bendraujant su specialistais.

Iš 2 paveikslėlio matyti, jog daugiausiai patyčių patyrė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleiviai (55 proc.), mažiausiai – Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. m-klos moksleiviai (36 proc.).

2-pav

2 pav. Mokyklos, kurių mokiniai patiria patyčias

Analizuojant anketas, skirtas tėvams, išryškėjo, jog tėvų nuomone, daugiausiai patyčių patyrė Vilkaviškio moksleiviai (50 proc.), o mažiausiai – Daugų (71 proc.). Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleivių tėvai pasižymėjimo geriausiu išsilavinimu – aukštuoju (41proc.), ne daug atsiliko ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos tėvai (38 proc.), daugiausiai nebaigtą vidurinį išsilavinimą turi Židikų mokyklos moksleivių tėvai (24 proc.).

1 lentelė. Tėvų išsilavinimas

3-pav

Mažiausias pajamas turi Rusnės gyventojai (40 proc.), o didžiausias – Vilkaviškio (18 proc.).

2 lentelė. Tėvų pajamos

4-pav

Vertinant anketų rezultatus išryškėjo, jog tie, kurie patiria patyčias, patys tyčiojasi daugiausiai (žr. 3 pav.).

5-pav

3 pav. Patiriantys patyčias ir patys tyčiojantys iš kito

O tie, kurie nepatyrė patyčių – mažiau tyčiojosi (žr. 4 pav.).

6-pav

4 pav. Mokiniai, nepatyrę patyčių, patys tyčiojasi iš kito

Dažniausiai pasitaikantis paaiškinimas, kodėl tyčiojosi iš kito yra “nes tyčiojosi iš manęs”. Taip pat pasitaikė ir tokie paaiškinimai: “nes man tai buvo priimtina”, “nes jis buvo nusipelnęs”, “šiaip sau”, “juokaudamas ir tiek”, “žmogus man nepatiko, o aš nepatikau jam, mes nesutarėme”, “nes tas žmogus man asmeniškai yra padaręs baisesnių dalykų nei patyčios”, “visi taip daro”, “viskas juoko forma, tarpusavy su draugais”, “jis man nepatiko”, “iš neturėjimo, ką veikti”, “nes tas, iš kurio tyčiojausi, “šoko” man į akis”, “dėl pramogos”, “nenoriu būti išskirtinis”, “tiesiog taip gavosi, pajuokavom ir tiek”, “nes prisidirbo”, “nes mane užgavo”, “nes aš jo nemėgstu”, “nes norėjosi neišsiskirti iš kitų, o pritapti”, “nes jis mane nervino”, “norėjau jaustis “kietesne”, tačiau visai nepiktus žodžius žmogus suprasdavo kaip patyčias”, “nes klasiokės batai buvo negražūs”, “pasakiau nenorėdama įžeisti, o papokštauti”, “dėl to, kad pati nepastebėjau savo trūkumų ir juokiausi iš vaikų, kurie neįgalūs, silpnesni mokslo srityje, bet dabar mane labai griaužia sąžinė”.

Į klausimą, kaip norėtų spręsti šią patyčių problemą, mokiniai atsakydavo: “norėčiau būti drąsesnė ir atsilyginti tuo pačiu”, “norėčiau, kad visi draugautume”, “norėčiau pasidaryti plastinę operaciją, pakeisti draugus”, “norėčiau, kad vaikų tėvams uždėtų baudas, nes deda nepilnamečių nuotraukas į soc. tinklalapius”, “pasikalbėjau su tėvais ir viskas gerai”, “reikia tuos mokinius bausti pagal LR įstatymus ir viešinti”, “norėčiau nusižudyti”, “norėčiau susitaikyti”, “norėčiau, kad tie žmonės išeitų iš mokyklos”, “nėra problemos dėl to, čia visur taip yra, dėl to geriau priimti juokais ir iš to pasijuokti. Jei tai juokinga abiems pusėms”, “pakeisti mąstymą ir kitaip tėvams auklėti vaikus”, “norėčiau, kad pasikalbėtų su tuo vaiku”, “man padėti nereikia, pati galiu apsiginti”, “noriu, kad mokykloje būtų tokių darbuotojų, kurie išklausytų ir padėtų man, kad tai nepasikartotų”, “išmesti iš mokyklos tuos vaikus, kurie šaiposi”, “kreiptis į policiją”, “tie, kurie tyčiojasi, išžudyti”, “norėčiau, kad niekas iš nieko nesityčiotų”, “kad jie suprastų ir pajustų, kaip elgiasi su tais, iš kurių tyčiojasi. Turi griežtai bausti”, “pasikalbėsiu su mama ir išspręsiu šią problemą”, “klausyt ir praleist pro ausis”, “norėčiau, kad tie žmonės manęs atsiprašytų”, “norėčiau, kad visi būtų mandagūs”, “norėčiau, kad mokytojai, išgirdę patyčias, padėtų vaikams, kuris yra skriaudžiamas, o ne ignoruoti”, “skirti tam tikras bausmes”.

Tėvai, atsakydami į šį klausimą, dažniausiai vartodavo veiksmažodžius “kalbėtis” ir “bendrauti”. Jų nuomone, “labiau bendrauti su savo vaiku, nepalikti vieno jo bėdose, nenusisukti, jei jis prašo pagalbos”, “kalbėti, jog mokykloje yra problema, o ne neigti”, “mokyklai daugiau domėtis vaikais, jų asmeniniu gyvenimu, o neapsiriboti tik formaliu mokymu. Daugiau turi dirbti psichologai”, “daugiau bendravimo, naujoviškesnių mokymo metodų”, “stebėti vaiką, kalbėtis su juo, bendrauti su specialistais”.

Atliekant apklausos analizę, dažnas atsakymas į klausimą “ar patiriate patyčias” buvo “ne”, tačiau sekantys klausimai visi atsakomi, t.y. kur patiria, kas tyčiojasi ir t.t. Taip pat į klausimą “ar tyčiojatės iš kito” pasitaikė nemažai atsakymų “ne”, tačiau atsakoma kodėl. Tai rodo, jog mokiniai sunkiai suvokia, kas yra patyčios arba tiesiog bijo patys sau prisipažinti, jog tyčiojasi iš kito. Netgi atsakymai rodo, jog kartais nesąmoningai tyčiojamasi: “taip jau gavosi”.

Pasitaikė daug atsakymų, jog patyčių problema jau išspręsta ir visiškai jos nepaveikė mokinių. Tai sąlygoja prielaidą, jog dažnai patyčių problema sureikšminama, aiškiai neapibrėžiant, kas yra patyčios, koks veiksmas, elgesys, ar žodžiai – gali būti vadinami patyčiomis. Pasitaikė daug atvejų, kai mokiniai teigia, jog vieną kartą prasivardžiuoja, ir jie tai laiko patyčiomis, bet jų nesureikšmina. Tačiau yra patyčių, kurios skiriasi savo mastu ir intensyvumu. Ko gero visi esame patyrę patyčias, bet tai labiau tiktų terminas “pravardžiavimas”, “apkalbinėjimas”. Laisvojoje enciklopedijoje “Vikipedija” terminą “patyčios” apibrėžia taip – “tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo”. Analizuojant anketas susidarė įspūdis, jog mokiniai sunkiai identifikuoja, kas yra patyčios, dėl ko iš jų buvo tyčiojamasi. Tų tikrųjų, patiriančių rimtas, telpančias į terminą “patyčias”, patiria nedaugelis. Tose anketose buvo daugiausiai paaiškinimų, daugiausiai negatyvaus nusistatymo savo tyčiotojusių atžvilgiu, pasitaikydavo sąvokos: “kartais galvoju apie savižudybę”, “norėčiau nusižudyti, pabėgti į užsienį” arba “spardydavo mano kuprinę, paslėpdavo, numesdavo striukę, tiesą sakant: manęs niekas nekenčia. Tai tęsiasi nuolat. Norėčiau nusižudyti”.

Kaip minėjome, patyčias daugiausiai patiria VI, VII, VIII klasės moksleiviai, tačiau jie daugiausiai ir apgina savo draugus (žr. 5 pav.).

7-pav

5 pav. Moksleiviai, daugiausiai apginantys savo draugus nuo patyčių

Į klausimą “ar susiduriate su kitų kultūrų (tradicijų, religijų, papročių) žmonėmis, daugiausiai teigiamų atsakymų atsakė VI, VII, VIII ir XI-XII klasių moksleiviai (žr. 6 pav.). Tai vyksta mokykloje, namuose (giminėje), draugų tarpe bei internete ar kelionėse. Daugiausiai kyla kalbinių problemų.

8-pav

6 pav. Moksleiviai, daugiausiai susiduriantys su kitų kultūrų žmonėmis

Didžioji dalis moksleivių su kitų kultūrų žmonėmis bendrauja internete socialinių tinklalapių pagalba. Iš 7 paveikslėlio matyti, jog dažniausiai VIII klasės moksleiviai „facebook’e“ susiduria su kitos tautybės žmonėmis. I-IV klasių moksleiviai mažiausiai susiduria su kitataučiais, mažiausiai bendrauja internete. Tai sąlygoja ir socialinių tinklalapių taisyklės, jog prisiregistruoti gali nuo 14 metų amžiaus. Būtent tai yra VIII klasės mokinių amžius. Dažniausiai vyriškos lyties atstovai neturi „facebook’e“ susikurtos anketos.

9-pav

7 pav. Moksleiviai, daugiausiai bendraujantys socialiniame tinklalapyje „Facebook’e“

Moksleivių santykiai su mama (pamote) yra geriausi. O analizuojant pagal klases – tai penktokai geriausiai sutaria su mama (pamote), o prasčiausiai – dešimtokai. V klasės moksleiviai ir su tėčiu (patėviu), ir su seneliais sutaria gerai, o I-IV klasių moksleiviai – su broliais, seserimis. Analizuojant santykius su mokytojais – geriausi – pradinėse klasėse, prasčiausi – VIII klasėse. Su draugais artimiausi septintokai.