VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ sėkmingai dalyvauja projekte „PREVENTION LAB 2.0: eContent Lab for Psychosocial risks at work prevention. VISIONARY project transference“ ir džiaugiasi pirmaisiais darbo rezultatais – informacijos šaltinių analize apie psichosocialinės rizikos prevenciją Lietuvoje.
Smurtas darbo vietose nėra naujai atsiradęs ar nežinomas reiškinys Lietuvoje. Žinia, fizinės jėgos prieš darbuotoją panaudojimas yra greičiau pastebimas, todėl fizinį smurtą yra lengviau priskirti smurtiniam įvykiui ir dokumentuoti kaip įvykusį faktą.
Lietuvoje tyrinėti smurtą darbe, kaip darbo aplinkos rizikos veiksnį, akcentuoti, kad tai yra saugos ir sveikatos darbe problema, pradėta visai neseniai – 2005 m. Tai metais Lietuvoje įsigaliojo „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai“, kurie įpareigojo Lietuvos darbdavius psichologinį smurtą, kaip ir kitus darbo vietos psichosocialinės rizikos veiksnius, identifikuoti, tirti, nustatyti ir imtis reikiamų priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta ar sumažinta. 2005 m. publikuotas pirmasis mokslinis straipsnis apie Lietuvoje darbo vietose patirtą psichologinį smurtą ir jo pasekmes sveikatai. 27 ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, naudojant vieningą metodiką atliktas ketvirtasis Europos darbo sąlygų tyrimas, kuris įgalino šalies smurto darbe rodiklius pamatyti Europos kontekste.
Psichosocialinės rizikos grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų Lietuvos darbuotojų (2008 m. duomenys), susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė apie 8,8 proc. tyrimų metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje. Priekabiavimas, patyčios, ujimas – šiandien dažnai naudojami siekiant „išguiti“ darbuotoją iš darbovietės. Mokslininkų žodyne netgi atsirado nauja šį reiškinį apibūdinanti sąvoka – mobingas – reiškianti „gaujos puolimą“.
2009 m. duomenimis, apklausus 1379 įvairiuose sektoriuose dirbančius respondentus, paaiškėjo, jog smurtą dažniau patiria mokytojai, sveikatos priežiūros, socialinių ir leidybos sričių darbuotojai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog anketa išryškino tik darbuotojų tarpusavio santykius, o santykiai su klientais į tyrimą įtraukti nebuvo. Kita vertus, psichologinį smurtą dažniausiai patiria daugiausia kontaktų su kitais žmonėmis, dažniausiai klientais, palaikančios profesijos: „Psichologinio smurto atžvilgiu pavojingiausios yra komunikaciniu požiūriu atviros profesijos“, – įsitikinusi B. Pajarskienė.
Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Pasak J. Vveinhardt, sveikintina yra Vokietijos praktika sprendžiant tokio pobūdžio problemas: „Jau prieš dešimt metų vokiečiai daugelyje įmonių turėjo mobingo konsultantų, kurie mobingo aukoms padėjo spręsti jų problemas. Sunku pasakyti, ar Lietuvoje įmanoma tokia praktika, dažnai nutinka taip, kad vadovas lygiai taip pat suinteresuotas žmogaus engimu ir išgujimu iš darbo vietos. Tokiu atveju mobingo konsultantas savo vaidmens neatliktų.“ Organizacijose ar įmonėse galėtų būti organizuojami atitinkami mokymai kolektyvui, kaip tam tikrose situacijoje padėti aukai. Nors didžioji dalis darbuotojų tiesiogiai neprisideda prie aukos užgauliojimų ir ujimo, tačiau stebi situaciją iš šalies, ir, neįdedami jokių pastangų tokią būseną nutraukti, tampa pasyviais dalyviais. Nors „lietuviškas“ problemos sprendimo mechanizmas jau yra sugalvotas – profesinės rizikos vertinimas – tačiau šiandien jis dar neveikia. „Šiandien darbdaviai dar nesuvokia, kad rimtas psichosocialinės darbo aplinkos vertinimas būtų naudingas ne tik jų darbuotojams, bet ir pačiai įmonei ekonomine prasme: žmonės taptų labiau motyvuoti, geriau dirbtų ir atsirastų didesnis ekonominis efektas“, – kalbėjo B. Pajarskienė.
Pagrindiniai Lietuvos norminiai teisės aktai, susiję su smurtu ir priekabiavimu darbe, yra:
Lietuvos Respublikos dabo kodeksas
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas
Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programa
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
Profesinės rizikos vertinimo nuostatai
Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai
Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai
Psichosocialinė rizikos veiksniai – mobingas – egzistuoja. Tai liudija tiek tyrimai, tiek daugelio asmeninė patirtis. Tačiau ši problema vis dar dangstoma ir slepiama, vaikiškai tikintis, kad stipriai užsimerkus – ji išnyks. Organizacijos neįsileidžia tyrėjų, bijo, kad gauti rezultatai sugriaus jų reputaciją, o reklamos sukurtą spalvingą įvaizdį nudažys pilkai.
Mobingas sukelia neigiamus padarinius ne tik individų psichinei ir fizinei sveikatai, bet ir organizacijai: darbuotojų pravaikštos, jų kaita, produktyvumo ir darbo našumo smukimas, finansinių išlaidų atsiradimas, neigiamos reputacijos (įvaizdžio) formavimasis. Vakarų šalys nuostolius dėl mobingo ekonomikai, sveikatos, socialinės apsaugos sistemai skaičiuoja dešimtimis milijardų eurų, o pas mus tik viename Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumente pavyko rasti vos vieną užuominą apie mobingą, kuri buvo pavartota kaip sinonimas bauginimui. O įmonės, valstybinėse organizacijose mobingas dažniausiai suprantamas kaip konkurencija arba „natūrali atranka“.
Psichosocialinė rizika darbe pažeidžia asmens teises ir orumą, sukelia stresą, žaloja sveikatą. Toks elgesys yra nenaudingas niekam, nes neigiamas jo pasekmes patiria ir darbuotojai, ir darbdaviai, ir organizacijos. Galima teigti, kad šiuo metu Lietuva yra psichologinio smurto darbe problemos pripažinimo etape. Pripažinimo, kad smurtas darbo vietose egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar jis suvokiamas kaip problema, ar yra ignoruojamas.
Lietuvoje nėra vientiso teisinio akto, kuris tiesiogiai gintų nuo mobingo nukentėjusius asmenis, tačiau egzistuoja atskiri straipsniai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir ginantys nuo nežmoniško, žiauraus bei orumą žeidžiančio elgesio.
Kol kas mes galime pasidžiaugti tuo, kad mūsų šalyje jau kuriami teisiniai aktai, reglamentuojantys bausmes už psichologinio smurto išpuolius. 2007 m. balandžio 26 d. buvo pasirašytas Europos Komisijos komunikatas dėl priekabiavimo ir smurto darbe. Pradžia jau padaryta, belieka tikėtis, kad labai greitai bus atkreiptas tinkamas dėmesys į mobingo reiškinį organizacijose ir imtasi aktyvių veiksmų, suteiksiančių pagalbą emocinių teroristų aukoms.
Rašant straipsnį remtasi doc. dr. Jolitos Vveinhardt ir dr. Birutės Pajarskienės pasisakymais internete bei su psichosocialine rizika susijusiais įstatymais, statistika.